PROCESAS: GARGŽDŲ MIESTO PARKO VYSTYMO ALTERNATYVOS

Pateikiame jums Gargždų miesto parko vystymo alternatyvas pristatančią medžiagą. Primename, kad tik nuo jūsų aktyvumo priklauso, kuri iš parko vystymo alternatyvų bus toliau detalizuojama (sprendimą dėl tinkamiausios alternatyvos priims Gargždų miesto bendruomenės iniciatyvinė grupė) ir dar kartą pateikta jūsų teismui.

INTERVIU: „NORISI PARKĄ IŠNAUDOTI, ĮSILEISTI JĮ Į VIDŲ...“

Pristatome jums pokalbį su LIJO fenomeną sukūrusiais žmonėmis: UAB „Damava“ direktoriumi Dainiumi Šatkumi ir architektu Luku Rekevičiumi. Pašnekovai šiuo metu įgyvendina projektą „Parko namai“, kurio pasekoje Gargždų parko kaimynystėje, šalia LIJO pastato esančiame atvirame plote, turėtų iškilti dar du gyvenamieji pastatai. Kalbėjomės ne tik apie LIJO fenomeną, „Parko namų“ projektą, bet ir Gargždų miesto parko dabartį bei ateitį. 

LIJO: prieš ir po (foto: andrebaldi.lt)

PROCESAS: PRELIMINARIOS GARGŽDŲ MIESTO PARKO VYSTYMO ALTERNATYVOS

Kitą savaitę Gargžduose numatomas parko vystymo alternatyvų viešas pristatymas. Preliminari renginio data ir laikas - 2010 gruodžio mėn. 22 d., 18 val. Renginio vieta - "LIJO" konferencijų salė. Norėdami jus sudominti apsilankyti pristatyme, jau dabar siūlome jums suipažinti su kai kuria Gargždų miesto parko vystymo alternatyvas pristatančia medžiaga. Taip pat tikimės, kad ši informacija paskatins kai kurias visuomenės grupes, kurios iki šiol viešai dar neišreiškė savo pozicijos dėl tolesnio parko vystymo (pavyzdžiui, jaunimą, verslininkus ir kt.), kuo skubiau tai padaryti.


 

INTERVIU: „PARKAS TURI STIPRINTI VISUOMENĖS TAPATUMO JAUSMĄ SU MIESTU IR JO ISTORIJA“

Pristatome jums pokalbio su Gargždų krašto muziejaus darbuotojais (kuratore, pavaduojančia direktorę, Sigita Bučnyte, vyr. fondų saugotoja Roma Paplauskiene, istoriku Mariumi Mockumi) santrauką. Pagrindiniai šio pokalbio tikslai buvo supažindinti internetinio dienoraščio skaitytojus su šia institucija, atskleisti jos ir Gargždų parko ryšius ar jų plėtojimo galimybes.

Atvelykio šventė šalia Gargždų krašto muziejaus (foto: Gargždų krašto muziejus)

INTERVIU: „MES ESAME PARKO DALIS, PARKAS - MŪSŲ“

Pristatome jums pokalbį su všį „Gargždų futbolas“ direktoriumi Nerijumi Galvanausku. Pagrindinis šio pokalbio tikslas yra supažindinti jus su šiuo metu rengiamos Klaipėdos rajono sporto strategijos preliminariais sprendiniais, kurie tiesiogiai liečia sporto įrenginių, esančių Gargždų miesto parko kaimynystėje, atnaujinimą ir plėtrą. Taip pat kalbėjomės apie Gargždų miesto parko dabartį ir ateitį. 

Banga - Ekranas (foto: sveriga.net)

GARGŽDŲ MIESTO BENDRUOMENĖS POZICIJA DĖL PARKO ISTORINIŲ TYRIMŲ

Siekiant atgaivinti ir toliau funkciškai vystyti Gargždų miesto parką, atsargiai ir su šiek tiek padidintu dėmesiu reikia žvelgti į senąją istorinę parko dalį. Pasak Gargždų krašto muziejaus darbuotojų, išsamesnių dvaro komplekso bei parko istorinių tyrimų iki šiol nėra atlikta. Šis darbas reikalauja papildomų lėšų, o labiausiai laiko (2-3 metų) ir nuoseklaus mokslinio darbo. Bendradarbiaujant su Gargždų krašto muziejumi bei istorike Janina Valančiute buvo surinkta gana nemažai istorinės medžiagos rengiant Gargždų miesto parko galimybių studiją. Pripažįstame, jog išsamesni istoriniai tyrimai būtų reikšminga pagalba toliau planuojant parko atgaivinimą, tačiau dėl laiko ir lėšų stygiaus šiuo metu papildomi darbai šioje srityje nebus atliekami. Mes manome, kad šiame parko atgaivinimo etape pakankama vadovautis jau surinktais istoriniais duomenimis. Taip pat pabrėžiame, kad Gargždų miesto parko vystymo procese ateityje turi būti numatyta galimybė atlikti išsamesnius parko istorinius tyrimus, jų pagrindu ir nedestrukcinius archeologinius tyrimus, pasitelkiant šiuolaikines technologijas. Taip pat sutinkame su galimybių studijos rengėjų nuomone, jog istorinio parko atkūrimas turi įgauti platesnę prasmę. Daug svarbiau yra suvienyti ir atrasti tokią parko tapatybę, kurioje sutilptų istorija su dvaro laikų atspindžiais bei fragmentais, rusų karių kapinėmis, tremtinių bei partizanų atminimo memorialais, dabartinės aktyvios visuomenės poreikis turėti funkcionalią viešąją erdvę bei būtų palikta nesuniokota, nepervartota erdvė ateities kartoms.

KLAIPĖDOS RAJONO POLICIJOS KOMISARIATO REKOMENDACIJOS DĖL PARKO VYSTYMO GALIMYBIŲ

Preliminarioje Gargždų miesto parko galimybių studijos rengimo programoje buvo numatyta panagrinėti kriminogeninę situaciją parke ir jo prieigose. Pagrindinis to tikslas – išanalizuoti nusikalstamos veiklos struktūrą parke ir jo prieigose, palyginti ją su tendencijomis Gargždų mieste ir Klaipėdos rajone. Ši informacija turėjo atskleisti tikrąją parko kriminogeninę situaciją, padėti suformuluoti rekomendacijas parko projektavimui. Šiuo tikslu mes kreipėmės į Klaipėdos rajono policijos komisariatą ir gavome operatyvų jų atsakymą "dėl Gargždų miesto parko vystymo galimybių ir kriminogeninės situacijos". Todėl siūlome ir jums susipažinti su šiuo raštu.

INTERVIU: GARGŽDŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ CENTRO BENDRUOMENĖS POREIKIAI

Šį kartą pristatome jums pokalbio su Gargždų socialinių paslaugų centro darbuotojais (direktore Aiste Stankuviene, vyriausiąja socialine darbuotoja Vilma Bružiene, socialinėmis darbuotojomis Živile Jurgutiene, Zose Stoniene ir Inga Lukšiene) santrauką. Pagrindiniai šio pokalbio tikslai buvo supažindinti internetinio dienoraščio skaitytojus su šia institucija, atskleisti jos ir Gargždų parko ryšius ar jų plėtojimo galimybes bei panagrinėti galimus parko vystymo scenarijus ir Gargždų socialinių paslaugų centro vaidmenį juose.

Žaidimai parke (foto: www.gargzduspc.lt)

INTERVIU: „ATMINTIS TURI BŪTI IŠSAUGOTA“

Šį kartą pristatome jums pokalbio su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininku ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariu Česlovu Tarvydu santrauką.

Česlovas Tarvydas (foto: www.klaipedos-r.lt) 

INTERVIU: NEDESTRUKCINĖS ARCHEOLOGIJOS TAIKYMAS ATKURIANT ISTORINIUS PARKUS

Pristatome jums pokalbį su UAB „GeoBaltic“ vyr. geofiziku dr. Dainiumi Michelevičiumi, kuris jau kuris laikas bendradarbiauja su archeologais vykdant nedestrukcinius archeologinius žvalgymus. Pokalbis turėtų būti įdomus visiems besidomintiems moderniomis archeologinių tyrimų metodikomis ir aktualus svarstant Gargždų miesto parko senosios dalies struktūros atkūrimo galimybes.

REPORTAŽAS: "PARC DE BERCY"

Bercy parkas, išsidėstęs Paryžiaus XII rajone, yra gerai žinomas dėl savo sodų ir šalia esančio sporto komplekso „Palais Omnisport de Paris Bercy“. Šis parkas iš kitų jau pristatytų parkų skiriasi tuo, kad tai naujas parkas. Šio parko įkūrimas buvo viena iš Bercy vietovės Paryžiuje regeneracijos priemonių. Visgi, siekiant suprasti Bercy parką, reikia žinoti, kaip jis vystėsi.

1. Bercy vietovės vaizdas 1985 ir 2008 metais (šaltinis: buffi-associes.com)

ISTORINIO PARKO SUVOKIMAS, ATKŪRIMAS, VYSTYMAS. PAGRINDINĖS NUOSTATOS

Toliau pristatome jums tarpinio galimybių studijos rezultatų pristatymo metu (2010 m. spalio 15 d.) rodytas prezentacijas.

Giedrė Laukaitytė-Malžinskienė
Istorinio parko suvokimas, atkūrimas, vystymas. Pagrindinės nuostatos

SUBALANSUOTOS MIESTŲ PLĖTROS PRIORITETINĖS KRYPTYS (ŽELDYNŲ ASPEKTAS)

Pristatome jums tarpinio galimybių studijos rezultatų pristatymo metu (2010 m. spalio 15 d.) rodytas prezentacijas.

Matas Cirtautas
Subalansuotos miestų plėtros prioritetinės kryptys (želdynų aspektas)

PROCESAS: TARPINIS REZULTATŲ PRISTATYMAS

SKAITINIAI: APIE SENUS LAIKUS, DVARĄ IR PARKĄ (II)

Toliau tęsiame skyrelį "Skaitiniai" ir šįkart pristatome jums gargždiškio Juozo Stalmoko (1884-1971) atsiminimų fragmentą "Trumpai apie buvusią Gargždų dvaro statybą". Autorius atsiminimuose (juos galite parsisiųsti iš ČIA) pakankamai tiksliai aprašo tiek dvaro sodybą, tiek parko struktūrą, todėl skaitant tekstą pravartu šalia turėti žemiau pavaizduotą 1886 m. Gargždų dvaro žemių planą.
Geresnės kokybės 1886 m. Gargždų dvaro žemių planą galite parsisiųsti iš ČIA.

SKAITINIAI: APIE SENUS LAIKUS, DVARĄ IR PARKĄ (I)

Rašytinės ir, tuo labiau, vaizdinės informacijos apie Gargždų dvaro brandųjį periodą nėra daug. Atskiri invetorizaciai dokumentai ir kita archyvinė medžiaga ne daug ką tepasako apie to meto miestelėnų ir dvariškių gyvenimą, dvaro sodybos ir greta plytinčio parko pavidalą. Idomiausi šiuo atveju tampa to laikmečio amžininkų atsiminimai, o Gargždų miesto parko atveju - atsiminimai žmonių, kurie turėjo galimybę apsilankyti parke XIX ir XX amžių sandūroje. Vienas tokių asmenų - gargždiškis kunigas Mykolas Vaitkus (1883-1973):
"Buvo Gargžduose dar vienas gražus, tikrai gražus dalykas, kurį sukūrė ne vien Dievo gamta, o prisidėjo ir žmogus kūrėjas. Tai – baronų parkas, senas, gana apleistas (baronui mirus, o baronienei pasenus), tylus-tylus ir slėpiningas, puikiuose Minijos šlaituose prigludęs, įvairių rūšių galingų medžių bei tankių krūmų gožiamas, gėlynų išmargintas, šauniai vingiuotų kelių, rods, į nežinomas tolybes vedamas, į grakščias altanas pakeleivį užeiti kviečiąs, gražiose vietose pristatytais įmantriais suolais pavargusį atsilsėti masinąs, sumaniai išskirtais trakais nuostabias perspektyvas į Minijos slėnį bei žaliuojančius tolius atveriąs..."

REPORTAŽAS: "ALEXANDRA PARK"

Vietovė, kurioje buvo įkurtas Aleksandros parkas, taip pavadintas Velso princesės Aleksandros garbei, jau XIX a. pirmoje pusėje buvo apibūdinama kaip labai graži ir vaizdinga vieta. Tuomet ją charakterizavo laipsniškai į aplink plytinčius natūralius miškus pereinantis sodas, vandens telkiniai ir sraunūs šaltiniai. Dabartinio parko pavidalo pagrindiniai elementai buvo pradėti formuoti dar 1878 m., vadovaujant žymiam to meto kraštovaizdžio architektui R. Marnock‘ui. Pirminis parko projektas buvo įgyvendintas 1882 m. Vėlesniais laikais prie parko buvo prijungtos gretimos teritorijos (Thorpe Wood, Old Roar Ghyll).


LAIŠKAS IŠ ATEITIES (I)

Pradedame naują rubriką "Laiškas iš ateities". Tai dar viena galimybė jums pateikti savą Gargždų miesto parko ateities viziją. Rašydami laišką iš ateities jūs galite perteikti parko ateities vaizdinį, jį iliustruoti piešiniais ar nuotraukomis. Šį kartą jums pateikiame pirmąjį laišką, kurį parašė Gargždų miesto gimtadienio metu vykusios konferencijos "Sugrįžkim į parką" dalyvė. Tikimės, kad jis paskatins ir kitus internetinio dienoraščio lankytojus pareikšti savo nuomonę.

REPORTAŽAS: "REIGATE PRIORY" PARKAS


Šį kartą tumpai pristatome Didžiojoje Britanijoje neseniai įgyvendintą istorinio Reigate Priory parko atgaivinimo projektą. Ši vietovė žinoma jau nuo XIII amžiaus, kai joje įsikūrė augustinų vienuoliai. Nuo XV a. pabaigos iki XX a. pradžios vietovė buvo paversta privačia rezidencija ir priklausė įvairiems to meto didikams ir iškiliems žmonėms (pvz. parlamento nariams, karininkams).

PROCESAS: BANDOMOSIOS APKLAUSOS REZULTATAI

Kaip tikriausiai daugelis jūsų žinote, rugpjūčio 7 d. Gargždų miesto parke vyko talka (ją organizavo miesto seniūnija ir bendruomenė), kurios metu buvo iš dalies aptvarkyta parko teritorija. Tądien talkos dalyviams į rankas buvo įduoti ne tik įvairūs padargai, bet ir išdalintos bandomosios apklausos anketos.

VEIKSMAS: GARGŽDŲ MIESTO GIMTADIENIS

Šį kartą veiksmo buvo daug... Veiklos buvo kiekvienam – ir mažam, ir didesniam, ir jaunam, ir senam, ir savam, ir svetimam. Šiais metais pagrindiniai Gargždų miesto gimtadienio masiniai renginiai vyko parke, senųjų medžių paunksnėje. Perfrazavus kelių sutiktų gargždiškių mintis galima teigti, kad apsnūdęs parkas ne tik pramerkė vieną akį, bet ir šoko, trypė, siautė...


GARGŽDŲ MIESTO 757-OJO GIMTADIENIO ŠVENTĖS PROGRAMA


Rugpjūčio 13 d. (penktadienis)

Gargždų krašto muziejuje (Sodo g. 5)
16.00 val. Joanos Imbrasienės karpinių parodos atidarymas.

Gargždų miesto centriniame stadione (Kvietinių g. 26)
18.30 val. Lietuvos futbolo federacijos A lygos komandų varžybos: Gargždų „Banga“ – Vilniaus „Žalgiris“.

SIKON. KITU RAKURSU

Jei dar nepabodo SIKON tema, siūlome pamatyti procesą ir jo rezultatus kitų rakursu (organizatorių ir dalyvių akimis): 1-oji diena, 2-oji diena, 3-oji diena, 4-oji diena (finalas).

SIKON. PO 1,5 SAVAITĖS

Vienas iš reikalavimų, keltų studentų idėjų konkurso Sikon dalyvių darbas, buvo jų išliekamoji vertė. Kūrinio išliekamąja verte tikriausiai derėtų vadinti jo emocinio, psichologinio poveikio mastą ir trukmę. Tačiau pastarieji elementai visgi yra tampriai susieti su pačio kūrinio fizine egzistencija. Turbūt daugelis dar pamenate Gargždų parko medžiuose kabojusius „lapelius“, kurie ėmė ir vieną dieną dingo. Dingo taip pat paslaptingai, kaip ir buvo atsiradę. Kai kam jie buvo tapę neatskiriamais parko meniniais elementais, kai kam – papildomų rūpesčių objektu. Kažkas panašaus dabar vyksta ir su Sikon kūrybinių dirbtuvių dalyvių darbais...

"ATEIKIM Į PARKĄ"

Būsimieji architektai, liepos pradžioje stovyklavę Minijos slėnyje, surengė idėjų konkursą ir atkreipė visuomenės dėmesį į vieną vertingiausių miesto kampelių – Gargždų parką. Tomis dienomis miestiečiai nustebo vienur kitur pamatę užrašą „Parko nebėra“. Šiuo drastišku teiginiu jaunieji architektai siekė sujaudrinti vietinių gyventojų susidomėjimą, rūpestį, o gal net pažadinti fantaziją, kaip senąjį parką prikelti naujai gyvasčiai, kad jis taptų neatskiriama, tiesiog, organiška miesto dalis.

"NORISI, KAD GARGŽDŲ PARKAS VĖL BŪTŲ NORMALIAI TVARKOMAS"

Gimiau Gargžduose, myliu šį miestą, todėl ne vis vien ir mūsų parko likimas. Kai buvau jame prieš pora dienų, buvo liūdna ir graudu matyti dabartinę parko būklę – apaugęs, apžėlęs – baisu. Vis tik sovietmečiu organizuotos mokyklinės talkos buvo ne pati prasčiausia idėja, ką? Paskirstydavo parko plotą visoms mokykloms ir išvalydavo mokinukai supuolę – juk nesunku. Ir vaizdas tikrai būdavo kur kas geresnis nei dabar (įtariu, kad ir miesto valdžia tuomet labiau parku rūpinosi nei dabar).

VEIKSMAS: SIKON "GARGŽDIŠKIO PARKAS" (II)


Liepos 5 d. (pirmadienis)
Kūrybinių dirbtuvių dalyviai užbaigė savo darbus, pristatė juos trims komisijoms. Šios po ilgų diskusijų paskelbė ir apdovanojo geriausiuosius. SIKON‘as baigėsi, o PARKAS liko savo vietoje (Gargžduose) ir saviems (gargždiškiams)...

Kas liko ir kas liks po Sikon‘o Gargždų parke priklauso tik nuo gargždiškių. Todėl mes norėtume pristatyti jums Sikon‘o "vaisius".

Sikon'o darbų žemėlapis

VEIKSMAS: SIKON „GARGŽDIŠKIO PARKAS“ (I)

Kaip tikriausiai dauguma jūsų žinote, liepos 2-5 dienomis Gargždų miesto parke vyksta architektūros studentų idėjų konkursas SIKON, kurio tema „Gargždiškio parkas“. Tiems, kurie pastarosiomis vasariškomis dienomis tiesiog neradote laiko apsilankyti parke ir pamatyti šį unikalų renginį (ir reginį), siūlome trumpą pirmųjų SIKON‘o dienų apžvalgą.


PROCESAS: APKLAUSŲ APIBENDRINIMAS (I)

Gargždų miesto parko funkcinio vystymo galimybių studijos rengimas po truputį įsibėgėja. Taikant pasyvaus visuomenės įtraukimo į planavimo procesą priemones (internetinis dienoraštis ir socialinis tinklas), apie galimybių studijos rengimo procesą jau informuojami daugiau nei 200 žmonių. Tikimės, kad šis skaičius ateityje tik augs. Todėl norime jums pristatyti pirminius internetiniame dienoraštyje skelbtų apklausų rezultatus. Galbūt tai paskatins jus dar aktyviau dalyvauti diskusijose dėl parko ateities.
 

1 APKLAUSA
Apklausoje apie tai, kuo turėtų tapti Gargždų parkas ateityje (po rekonstrukcijos), dalyvavo 25 internetinio dienoraščio lankytojai. Apibendrinti apklausos rezultatus galima interpretuojant atskirus atsakymus ir jų pasirinkimo dažnį.


VEIKSMAS: SIKON 2010. GARGŽDIŠKIO PARKAS

Kiekvienam gargždiškiui tenka 20 kv. m. parko.
Gargžduose yra 16 408 gyventojai.
Visi jie kartu turi parką.

NUOMONĖS. GALVOSŪKIS DĖL PARKŲ

Ir ko tik nerasi senų laikraščių šūsnyje... Siūlome jums susipažinti su 1997 m. "Bangoje" išspausdintu straipsniu apie Gargždų miesto parkus. Nors daugiau dėmesio straipsnyje skiriama Laugalių parkui, yra šiokių tokių užuominų ir į Senąjį Gargždų miesto parką.

VEIKSMAS: GYVOS MUZIKOS KONCERTAS PARKE

Jau 4 metai kaip kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį „Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras“ rengia gyvos muzikos koncertus. Šios idėjos sumanytojas – Artūras Petruoka. Gražia tradicija tampančiame renginyje pasirodo ne tik Gargždų, bet ir aplinkinių rajonų dainininkai ir muzikantai.


REPORTAŽAS: DZINTARI MIŠKO PARKAS JŪRMALOJE (LV)

Dzintari miško parkas yra unikalus, pirmiausia, dėl savo padėties – 13 ha teritorija yra išsidėsčiusi pačiame Jūrmalos miesto centre. Dėl aplink parką vykstančių intensyvių visuomeninės ir gyvenamosios paskirties objektų statybų, prasidėjo diskusijos, kaip integruoti šią gamtinę teritoriją į visuminę miesto struktūrą bei pritaikyti ją kasdieniams rekreaciniams miesto gyventojų ir svečių poreikiams.

KŪRYBINIŲ DISKUSIJŲ ATASKAITA


Siūlome susipažinti su 2009 m. rugsėjo mėn. 16-18 d. Gargžduose vykusių kūrybinių diskusijų ataskaita. Ją galite peržiūrėti ČIA.

GARGŽDŲ PARKĄ ATGAIVINTŲ BENDROS TRENIRUOTĖS

Norėčiau pasidalinti mintimis apie iniciatyvas atgaivinti Gargždų parką. Tikiuosi, kad mano mintys padės kurti tai, ką buvo sugalvoję parko (dvaro parko) kūrėjai.

Kokius žmones galime sutikti kasdien Gargždų parke? Ryte daug žmonių pradeda dieną sportuodami. Nėra manęs tarp šių žmonių, tačiau žinau, kad informacinė lenta su bėgiojimo trasomis ir pratimų pavyzdžiais pagyvintų sportuojančiųjų nuotaiką, galbūt patartų, kaip efektyviai sportuoti. Mielai prisijungčiau prie rytinių Tai Chi (Čy) treniruočių arba organizuojamų bendrų savaitgalinių treniruočių. Smagu būtų sportuoti kartu su bendraminčiais ar specialistais, galinčiais patarti, kaip sportuojant numesti svorio ar stiprėti fiziškai.

GARGŽDŲ PARKE - ESTRADA IR MENAS

Gargžduose man trūksta jaukios ir apsaugotos nuo lietaus ir kaitrios saulės vietos, kurioje vasarą galima būtų organizuoti renginius lauke.

Tam puikiai tinka miesto parko erdvė ir jei ten būtų nedidelė uždengta estradėlė, būtų labai šaunu. Jei estrada būtų su stogu (kaip Klaipėdoje), nereikėtų nuomotis scenos, ir tai net padėtų sutaupyti. O jei yra stacionarūs suolai žiūrovams susėsti, dar geriau, nes nereikia rūpintis suolais, jų transportavimu ir pan. Renginiai visada atgaivina, pagyvina vietovę, skatina didesnį žmonių susibūrimą.

PROCESO PRIEŠISTORĖ

2009 m. rugsėjo 16-18 dienomis Gargžduose vyko kūrybinės diskusijos „Gargždų miesto parkas ekologiško transporto kontekste“. Šio renginio, kurį moderavo VGTU Urbanistikos katedros Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos (UAML) specialistai, metu buvo siekiama sukviesti diskusijai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, Gargždų miesto seniūnijos ir Gargždų miesto bendruomenės atstovus, neabejingus Gargždų miesto parko praeičiai, dabarčiai ir ateičiai.

TRUMPAI APIE GARGŽDŲ MIESTO PARKO RAIDĄ


Angliško (landšaftinio) stiliaus parkas įveistas rytinėje miesto dalyje XIX a. I pusėje dvarininkų baronų Rönne. Pietrytinę parko dalį juosia Minijos upė. Seniausi miesto parko medžiai skaičiuoja jau daugiau nei 200 metų. Parko senojoje dalyje auga paprastieji skroblai ir baltosios tuopos, mažalapės ir didžialapės liepos, paprastasis kaštonas, klevas ir kitų rūšių medžiai. Naujai suformuota parko dalis leidžiasi į vaizdingą Minijos slėnį, kuriame vasaros metu vyksta gausybė kultūrinių renginių. Parkas yra viena populiariausių gargždiškių poilsio vietų mieste.