SIKON. KITU RAKURSU

Jei dar nepabodo SIKON tema, siūlome pamatyti procesą ir jo rezultatus kitų rakursu (organizatorių ir dalyvių akimis): 1-oji diena, 2-oji diena, 3-oji diena, 4-oji diena (finalas).

SIKON. PO 1,5 SAVAITĖS

Vienas iš reikalavimų, keltų studentų idėjų konkurso Sikon dalyvių darbas, buvo jų išliekamoji vertė. Kūrinio išliekamąja verte tikriausiai derėtų vadinti jo emocinio, psichologinio poveikio mastą ir trukmę. Tačiau pastarieji elementai visgi yra tampriai susieti su pačio kūrinio fizine egzistencija. Turbūt daugelis dar pamenate Gargždų parko medžiuose kabojusius „lapelius“, kurie ėmė ir vieną dieną dingo. Dingo taip pat paslaptingai, kaip ir buvo atsiradę. Kai kam jie buvo tapę neatskiriamais parko meniniais elementais, kai kam – papildomų rūpesčių objektu. Kažkas panašaus dabar vyksta ir su Sikon kūrybinių dirbtuvių dalyvių darbais...

"ATEIKIM Į PARKĄ"

Būsimieji architektai, liepos pradžioje stovyklavę Minijos slėnyje, surengė idėjų konkursą ir atkreipė visuomenės dėmesį į vieną vertingiausių miesto kampelių – Gargždų parką. Tomis dienomis miestiečiai nustebo vienur kitur pamatę užrašą „Parko nebėra“. Šiuo drastišku teiginiu jaunieji architektai siekė sujaudrinti vietinių gyventojų susidomėjimą, rūpestį, o gal net pažadinti fantaziją, kaip senąjį parką prikelti naujai gyvasčiai, kad jis taptų neatskiriama, tiesiog, organiška miesto dalis.

"NORISI, KAD GARGŽDŲ PARKAS VĖL BŪTŲ NORMALIAI TVARKOMAS"

Gimiau Gargžduose, myliu šį miestą, todėl ne vis vien ir mūsų parko likimas. Kai buvau jame prieš pora dienų, buvo liūdna ir graudu matyti dabartinę parko būklę – apaugęs, apžėlęs – baisu. Vis tik sovietmečiu organizuotos mokyklinės talkos buvo ne pati prasčiausia idėja, ką? Paskirstydavo parko plotą visoms mokykloms ir išvalydavo mokinukai supuolę – juk nesunku. Ir vaizdas tikrai būdavo kur kas geresnis nei dabar (įtariu, kad ir miesto valdžia tuomet labiau parku rūpinosi nei dabar).

VEIKSMAS: SIKON "GARGŽDIŠKIO PARKAS" (II)

Liepos 5 d. (pirmadienis)

Kūrybinių dirbtuvių dalyviai užbaigė savo darbus, pristatė juos trims komisijoms. Šios po ilgų diskusijų paskelbė ir apdovanojo geriausiuosius. SIKON‘as baigėsi, o PARKAS liko savo vietoje (Gargžduose) ir saviems (gargždiškiams)...

Kas liko ir kas liks po Sikon‘o Gargždų parke priklauso tik nuo gargždiškių. Todėl mes norėtume pristatyti jums Sikon‘o "vaisius".

Sikon'o darbų žemėlapis

VEIKSMAS: SIKON „GARGŽDIŠKIO PARKAS“ (I)

Kaip tikriausiai dauguma jūsų žinote, liepos 2-5 dienomis Gargždų miesto parke vyksta architektūros studentų idėjų konkursas SIKON, kurio tema „Gargždiškio parkas“. Tiems, kurie pastarosiomis vasariškomis dienomis tiesiog neradote laiko apsilankyti parke ir pamatyti šį unikalų renginį (ir reginį), siūlome trumpą pirmųjų SIKON‘o dienų apžvalgą.

PROCESAS: APKLAUSŲ APIBENDRINIMAS (I)

Gargždų miesto parko funkcinio vystymo galimybių studijos rengimas po truputį įsibėgėja. Taikant pasyvaus visuomenės įtraukimo į planavimo procesą priemones (internetinis dienoraštis ir socialinis tinklas), apie galimybių studijos rengimo procesą jau informuojami daugiau nei 200 žmonių. Tikimės, kad šis skaičius ateityje tik augs. Todėl norime jums pristatyti pirminius internetiniame dienoraštyje skelbtų apklausų rezultatus. Galbūt tai paskatins jus dar aktyviau dalyvauti diskusijose dėl parko ateities.
 
1 APKLAUSA
Apklausoje apie tai, kuo turėtų tapti Gargždų parkas ateityje (po rekonstrukcijos), dalyvavo 25 internetinio dienoraščio lankytojai. Apibendrinti apklausos rezultatus galima interpretuojant atskirus atsakymus ir jų pasirinkimo dažnį.

VEIKSMAS: SIKON 2010. GARGŽDIŠKIO PARKAS

Kiekvienam gargždiškiui tenka 20 kv. m. parko.
Gargžduose yra 16 408 gyventojai.
Visi jie kartu turi parką.

NUOMONĖS. GALVOSŪKIS DĖL PARKŲ

Ir ko tik nerasi senų laikraščių šūsnyje... Siūlome jums susipažinti su 1997 m. "Bangoje" išspausdintu straipsniu apie Gargždų miesto parkus. Nors daugiau dėmesio straipsnyje skiriama Laugalių parkui, yra šiokių tokių užuominų ir į Senąjį Gargždų miesto parką.

VEIKSMAS: GYVOS MUZIKOS KONCERTAS PARKE

Jau 4 metai kaip kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį „Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras“ rengia gyvos muzikos koncertus. Šios idėjos sumanytojas – Artūras Petruoka. Gražia tradicija tampančiame renginyje pasirodo ne tik Gargždų, bet ir aplinkinių rajonų dainininkai ir muzikantai.

REPORTAŽAS: DZINTARI MIŠKO PARKAS JŪRMALOJE (LV)

Dzintari miško parkas yra unikalus, pirmiausia, dėl savo padėties – 13 ha teritorija yra išsidėsčiusi pačiame Jūrmalos miesto centre. Dėl aplink parką vykstančių intensyvių visuomeninės ir gyvenamosios paskirties objektų statybų, prasidėjo diskusijos, kaip integruoti šią gamtinę teritoriją į visuminę miesto struktūrą bei pritaikyti ją kasdieniams rekreaciniams miesto gyventojų ir svečių poreikiams.

KŪRYBINIŲ DISKUSIJŲ ATASKAITA

Siūlome susipažinti su 2009 m. rugsėjo mėn. 16-18 d. Gargžduose vykusių kūrybinių diskusijų ataskaita. Ją galite peržiūrėti ČIA.

GARGŽDŲ PARKĄ ATGAIVINTŲ BENDROS TRENIRUOTĖS

Norėčiau pasidalinti mintimis apie iniciatyvas atgaivinti Gargždų parką. Tikiuosi, kad mano mintys padės kurti tai, ką buvo sugalvoję parko (dvaro parko) kūrėjai.

Kokius žmones galime sutikti kasdien Gargždų parke? Ryte daug žmonių pradeda dieną sportuodami. Nėra manęs tarp šių žmonių, tačiau žinau, kad informacinė lenta su bėgiojimo trasomis ir pratimų pavyzdžiais pagyvintų sportuojančiųjų nuotaiką, galbūt patartų, kaip efektyviai sportuoti. Mielai prisijungčiau prie rytinių Tai Chi (Čy) treniruočių arba organizuojamų bendrų savaitgalinių treniruočių. Smagu būtų sportuoti kartu su bendraminčiais ar specialistais, galinčiais patarti, kaip sportuojant numesti svorio ar stiprėti fiziškai.

GARGŽDŲ PARKE - ESTRADA IR MENAS

Gargžduose man trūksta jaukios ir apsaugotos nuo lietaus ir kaitrios saulės vietos, kurioje vasarą galima būtų organizuoti renginius lauke.

Tam puikiai tinka miesto parko erdvė ir jei ten būtų nedidelė uždengta estradėlė, būtų labai šaunu. Jei estrada būtų su stogu (kaip Klaipėdoje), nereikėtų nuomotis scenos, ir tai net padėtų sutaupyti. O jei yra stacionarūs suolai žiūrovams susėsti, dar geriau, nes nereikia rūpintis suolais, jų transportavimu ir pan. Renginiai visada atgaivina, pagyvina vietovę, skatina didesnį žmonių susibūrimą.

PROCESO PRIEŠISTORĖ

2009 m. rugsėjo 16-18 dienomis Gargžduose vyko kūrybinės diskusijos „Gargždų miesto parkas ekologiško transporto kontekste“. Šio renginio, kurį moderavo VGTU Urbanistikos katedros Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos (UAML) specialistai, metu buvo siekiama sukviesti diskusijai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, Gargždų miesto seniūnijos ir Gargždų miesto bendruomenės atstovus, neabejingus Gargždų miesto parko praeičiai, dabarčiai ir ateičiai.

TRUMPAI APIE GARGŽDŲ MIESTO PARKO RAIDĄ

Angliško (landšaftinio) stiliaus parkas įveistas rytinėje miesto dalyje XIX a. I pusėje dvarininkų baronų Rönne. Pietrytinę parko dalį juosia Minijos upė. Seniausi miesto parko medžiai skaičiuoja jau daugiau nei 200 metų. Parko senojoje dalyje auga paprastieji skroblai ir baltosios tuopos, mažalapės ir didžialapės liepos, paprastasis kaštonas, klevas ir kitų rūšių medžiai. Naujai suformuota parko dalis leidžiasi į vaizdingą Minijos slėnį, kuriame vasaros metu vyksta gausybė kultūrinių renginių. Parkas yra viena populiariausių gargždiškių poilsio vietų mieste.