GARGŽDŲ MIESTO PARKAS: "GARGŽDAI TURĖS GRAŽŲ PARKĄ"

Po kelerių metų, po dešimties, galbūt dar kiek vėliau... Tada miesto gyventojai galės kur kas įdomiau poilsiauti, mėgautis gražios gamtos malonumais, įvairiais metų laikais sportuoti, na, ir svečiams turės ką parodyti. Juk Gargždų dvaro parkas grožiu ir pavyzdiniu suplanavimu seniau garsėjo visoje Žemaitijoje, lenkdamas Rietavo, Plungės, Renavo, kitus išpuoselėtus dvarų parkus.

Praėjusią savaitę visuomenės svarstymui pristatyta Vilniaus Gedimino technikos universiteto auklėtinių, jaunųjų architektų-urbanistų parengta šio parko sutvarkymo koncepcija. Rengėjams talkino ir miesto bendruomenė. Bet pačių Gargždų miesto gyventojų parko ateitis, regis, visai nedomina, nes pastarajame susitikime, kaip, beje, ir anksčiau rengtuose, jų nebuvo matyti.

Koncepcijos rengėjų grupės atstovas Matas Cirtautas paaiškino kruopščiai parengtas atnaujinto parko schemas, kuriose išdėstyta, kaip netolimoje ateityje turėtų funkcionuoti ir parkas, ir jo prieigos, kokie lokalūs teritorijos vystymo sprendiniai galėtų būti jau netrukus įgyvendinami.

Pirmiausia – želdynai. Išsaugomi nuo dvaro laikų išlikę medžiai, erdvėmis atveriant lankytojams jų grožį ir vertę. Taip pat natūralios pievos Minijos slėnyje. Projektuojami nauji želdiniai ir reguliariai retinami vėliau sodinti. Seniūnija turėtų nuolat prižiūrėti parko intensyviuosius plotus.

Senoji istorinė parko dalis bei naujieji plotai projektuojami intensyviam rekreaciniam naudojimui, todėl numatytos atviros erdvės su nedidelėmis poilsio aikštelėmis bei monumentiniais akcentais. Sodo gatvėje, jos prieigose ir toliau dominuoja gyvenamoji bei komercinė aplinka. Kaip iki šiol buvęs, išlieka jau susiformavęs gretimų statinių veiklos pobūdis ir tinklas.

Aktyvaus poilsio vystymui bei masiniams renginiams skiriamos teritorijos parko viršutinėje terasoje, už stadiono. Čia numatyti sporto aikštynai, treniruokliai, vaikų žaidimų aikštelės, galėtų atsirasti laikina kavinė. Masinių renginių vieta – Minijos slėnis. Prie upės suplanuotos trys prieigos paplūdimiams, pantoninė prieplauka. Projektuotojai yra numatę ir kaip išnaudoti bei pritaikyti funkcinei veiklai pačiame parke ir paupyje natūraliai susiformavusius vandens telkinius ir senvages, kur pastatyti tiltelius ir kaip atverti apžvalgai šaltinių grožį. Atsižvelgta į gargždiškių pasiūlymą parko šlaitus pritaikyti žiemos sportui – slidinėjimui, nusileidimui, lokaliems keltuvams. Asfaltuotų ir skalda grįstų takų ir takelių ilgis gali sudaryti keletą kilometrų.

Numatytas teritorijų saugumas, aikštelės automobiliams pastatyti, tualeto įrengimas bei kita.

Pastarojo karo ir pokario metais Gargždų parko istorinė dalis tapo laidojimų vieta. Pakraštyje prie Kvietinių gatvės didelį plotą užėmė tarybinių karių kapinės. Vėliau pačiame parke ir jo šlaituose keliose vietose buvo užkasti nužudytų pasipriešinimo sovietiniams okupantams kovų dalyvių kūnai. Nuo 1991 metų oficialiai atlikus kasinėjimus atrasti žmonių palaikai palaidoti Laugalių kapinėse, o jų išniekinimo vietas žymi tremtinių, politinių kalinių, jų palikuonių ir žuvusiųjų artimųjų bei miesto visuomenės suaukotomis lėšomis ir pastangomis pastatyti memorialiniai paminklai.

Jaunieji architektai projektuoja memorialines erdves ir paminklus sujungti apžvalginiu istoriniu taku, suformuoti naują skverą ir apžvalgos aikštelę. Tai gerai. Tačiau nerimą kelia, jog pagal preliminarią schemą į kitą vietą bus perkeltas kryžius „Tautos skausmui atminti“ bei šalia jo esantys memorialiniai akmenys. Gali pasikeisti ir parko centre pastatytas paminklas žuvusiems partizanams. Regis, visai nebuvo atsižvelgta į apklausoje išsakytą tremtinių ir jiems prijaučiančių gargždiškių nuomonę. Susitikime dalyvavę tremtinių atstovai Danutė Paškauskaitė ir Česlovas Tarvydas dėl to yra labai susirūpinę ir įspėjo, jog įgyvendinant jaunųjų architektų pasiūlytus parko pertvarkymo sprendinius visos memorialinės vietos privalo išlikti, nes visų mūsų priedermė – šventai saugoti tautos istorinę atmintį. Juolab dar ir todėl, kad Gargždai, be šio parko, nebeturi kitų atmintinų vietų.

Malonu matyti iniciatyvių jaunųjų verslininkų ryžtą ir sumanymus remti parko atnaujinimą. Dainius Šatkus, iki šiol bene daugiausia prie to prisidėjęs, neabejoja, jog ir ateityje daug ką galima padaryti bendruomenės ir miesto verslo žmonių pajėgomis: ieškoti finansavimo šaltinių, organizuoti menininkų plenerus bei miestiečių talkas. Esant geriems norams ir gyventojų, ypač jaunimo, susitelkimui netrukus pajustume efektyvius pokyčius.

Gargždų miesto parko pertvarkymo galimybių studija bus teikiama tvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai.

Su parengta Gargždų miesto parko studija visi norintieji gali susipažinti Gargždų krašto muziejuje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje pas vyriausiąjį specialistą Gytį Kasperavičių, Gargždų miesto seniūnijoje bei Gargždų miesto bendruomenės vykstančiuose susirinkimuose ketvirtadieniais 18 val.