Susiformavo ydinga praktika, kad rengiami svarbūs Klaipėdos rajono teritorijų planavimo dokumentai gyventojų dažniausiai nedomina. Tačiau, kai planai pradedami įgyvendinti, kyla didžiausias triukšmas: „Kas taip nusprendė? Kodėl neinformavo?“ Tokio scenarijaus galima tikėtis ir dėl dabar kurpiamo ir dešimtmetį galiosiančio Gargždų miesto bendrojo plano, mat kol kas gargždiškių dalyvavimas šiame procese itin vangus.
Svarstomos pasekmės
Gargždų miesto bendrojo plano organizatorius – Klaipėdos rajono savivaldybė. Rengėjas UAB „Nemuno deltos projektai“. Projekto vadovas Vaidas Mikalauskas, paklaustas, kokioje stadijoje yra šiuo metu rengiamas Gargždų miesto bendrasis planas, atsakė: „Yra svarstomas strateginis pasekmių aplinkai vertinimo dokumentas. Jį turime suderinti su penkiomis institucijomis, viena iš jų – Klaipėdos rajono savivaldybė. Vėliau dokumentas kartu su bendrojo plano sprendiniais bus teikiamas viešai svarstyti visuomenei.“ Rengėjams – „Nemuno deltos projektams“ – padeda buvusi ilgametė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė. Anot jos, iki šiol didžiausia problema – pasyvus Gargždų miesto gyventojų dalyvavimas teikiant sprendinius. „Būtų daug lengviau dirbti, jei žinotume konkrečias gargždiškių problemas. Tačiau iki šiol sulaukėme vos kelių pasiūlymų. Norėtųsi daugiau aktyvumo, tačiau, kad būtų iškeliami ne „savo kiemo“ interesai, bet visų miesto gyventojų“, – kalbėjo V. Vytienė.
Reikalingas aplinkkelis
Strateginis pasekmių aplinkai vertinimo dokumentas praėjusią savaitę buvo svarstytas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje. Pasitarimui vadovavęs Administracijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Buivydas sakė kol kas įžvelgiąs keletą problemų. „Pirmiausia reikia spręsti transporto klausimą. Būtų logiška mašinų srautą iš Gargždų pramonės rajono nukreipti tiesiai Kretingos viaduko link, kad būtų išvengta važiavimo per Klaipėdos g. ir Kretingos plento sankryžą, kuri ir taip yra pakankamai apkrauta. Tai išspręstų aplinkkelis“, – svarstė V. Buivydas. Architektė V. Vytienė tik užsiminė, kad Gargždų pramonės rajono plėtra neturėtų turėti neigiamų pasekmių, mat tarši pramonė nėra numatoma. Be to, įmonės vykdo griežtus aplinkosauginius reikalavimus ir koja kojon žengia su moderniausiomis technologijomis. „O dėl aplinkkelio reikia atsižvelgti į jau anksčiau parengtą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, kur ši problema jau buvo nagrinėta ir pasiūlyti konkretūs sprendiniai. Vieną ar kitą pasirinkimą lems politikai“, – akcentavo V. Vytienė.
Pasigedo konkretumo
Konkretumo ir aiškumo parengtame strateginiame pasekmių aplinkai vertinimo dokumente pasigedo Administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė. „Reikia konkretizuoti, kokios yra teigiamos ir neigiamos pasekmės prie vienos ar kitos alternatyvos, juk dokumentą skaitys politikai, bendruomenė, tad svarbu viską išdėstyti kuo aiškiau“, – įsitikinusi L. Kaveckienė. Ji patikino, kad Gargžduose yra didžiulė transporto triukšmo problema, todėl itin svarbu išsaugoti žaliąsias erdves, kurių ir taip nėra daug. „Svarstomame dokumente yra užsimenama, kad Gargždų parkas taps tyliąja zona, tačiau jūs, kaip rengėjai, galbūt galite pateikti ir daugiau pasiūlymų?“ – klausė Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja. V. Buivydas pridūrė, kad Gargžduose išties stinga poilsio zonų: „Yra parkas, tačiau be jo vargiai rasi vietą, kur su šeima galėtum pasivaikščioti, praleisti laisvadienius, švenčių dienas.“ UAB „Nemuno deltos projektai“ inžinierius Gintautas Tamošaitis sakė alternatyvų tyliosioms zonoms yra, tad bus galimybių pasiūlyti daugiau teritorijų. V. Vytienė pridūrė, kad bendruomenei aktualius klausimus, tokius kaip tyliosios zonos, bus galima iškelti vėliau vyksiančiame viešajame susirinkime kaip prioritetinius. Tikimasi, kad būtent tada bendruomenė aktyviau įsitrauks į planavimo procesą.
Nesaugus ruožas
Administracijos direktoriaus pavaduotojas akcentuoja dar vieną problemą – sudėtingas Gargždų piliakalnio pasiekimas. „Senasis tiltas rekonstruotas, tačiau perėjus jį, nebėra, kur eiti. Tad būtinas pėsčiųjų-dviračių takas jau vien dėl saugumo, juk keliauti važiuojamąja kelio dalimi yra pavojinga“, – kalbėjo jis. Anot pašnekovo, dėl šios problemos jau yra kalbėtasi su „Klaipėdos regiono kelių“ atstovais, jų nuomone, būtų įmanoma kairėje kelio pusėje įrengti minėtą taką. Anot projekto vadovo V. Mikalausko, tai yra darbo metu sprendžiamas klausimas, kuris bus išanalizuotas.
KOMENTARAS
Gargždų miesto bendruomenės pirmininkė Roma PAPLAUSKIENĖ: „Tenka pripažinti, kad gyventojų pasyvumas yra. Gargždų miesto bendruomenė, rengdama įvairius projektus, taip pat susiduria su šia problema. Galbūt žmonės aktyviau dalyvautų, jei pajustų, kad jų iniciatyvos duoda realių rezultatų. Beje, manau, patys rengėjai taip pat turėtų neapsiriboti tik oficialiais kvietimais į svarstymus. Yra ir kitokių metodų, kaip gyventojus įtraukti į planavimo procesą.“
Agnė ADOMAITĖ
Šaltinis: http://gargzdai.lt/?lt=1354115848
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą