PRITARTA GARGŽDŲ MIESTO PARKO VYSTYMO SPRENDINIAMS

2011 m. kovo mėn. 31 dieną vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta Gargždų miesto bendruomenės inicijuotos Gargždų miesto parko vystymo galimybių studijos sprendiniams. Siūlome susipažinti su parengtos galimybių studijos pagrindiniais sprendiniais.

Gargždų miesto parko vystymo sprendiniai (pagrindinis brėžinys)

Gargždų miesto parko vystymo galimybių studijos apibendrinimai:

1. Stambesnieji miestų rekreaciniai želdynai yra neatskiriamos gamtinio karkaso kaip kultūrinio kraštovaizdžio ekologinio stabilizavimo erdvinės sistemos dalys, todėl planuojant atskirą želdyną būtina įvertinti jo padėtį regioninio gamtinio karkaso kontekste, atsižvelgti į galiojančiuose teisės aktuose reglamentuojamus ir planuojamoje teritorijoje taikomus veiklos apribojimus. Gargždų miesto parkas šliejasi prie Minijos upės slėnio ir yra neatskiriama jo dalis, todėl planuojant parką buvo siekta derinti augantį poreikį intensyviau panaudoti teritoriją miestiečių rekreaciniams poreikiams tenkinti su teritorijoje galiojančiais gamtosauginiais apribojimais (dalis parko priklauso Natura 2000 teritorijų tinklui).
 
2. Planuojant plėtoti miesto želdyną, būtina apibrėžti jo svarbą (išskirtinumą) kitų miesto žaliųjų plotų ir bendrojo naudojimo erdvių kontekste ir pagal tai formuoti jo funkcinį turinį (programą). Gargždų miesto parko svarba viso miesto želdynų struktūroje buvo išsamiai nagrinėta teritorijos esamos padėties analizės metu. Nustatyta, kad teritorija yra svarbi ne vien paveldosauginiu aspektu (nors tai ją išskirią iš kitų miesto bendrojo naudojimo erdvių), bet ji turi didelį potencialą virsti viena iš pagrindinių miestiečių rekreacijos zonų, o kartu su kitais stambiaisiais želdynais sudaryti miesto bendrojo naudojimo teritorijų karkasą.
 
3. Rekonstruojant ar kitaip tvarkant kultūrinės paskirties želdyną (istorinį parką), būtina įvertinti jo esamą būklę: remiantis istoriniais duomenimis ir natūriniais tyrimais, želdynų struktūros analize, nustatyti išlikusius vertinguosius elementus, o vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir istorinių parkų tvarkymo ir priežiūros metodiniais principais, apsispręsti dėl išlikusių vertingųjų savybių apsaugos, eksponavimo ir sunykusių elementų atkūrimo tikslingumo. Gargždų miesto parko vystymo galimybių studijos metu nebuvo galimybių atlikti išsamius vietovės istorinius tyrimus, todėl parko, kuris XIX a. II pusėje garsėjo kaip vienas geriausiai tvarkomų dvarų parkų Žemaitijoje, istorinio pavidalo atkūrimo alternatyva nebuvo plačiau nagrinėta. Tokiam sprendimui prielaidas sudarė ir tai, jog iki šių dienų neišliko dvaro sodybvietės kompleksas, o gamtos stichijų padariniai bei vėliau sekę nekoordinuoti parko tvarkymo darbai „ištrynė“ daugelį istorinio parko pavidalo ženklų.
 
4. Projektuojant miesto želdyną būtina atlikti teritorijos esamos būklės analizę, įvertinti kraštovaizdinius ir urbanistinius aspektus. Rengiant Gargždų miesto parko vystymo galimybių studiją buvo nagrinėtos teritorijos topografinės savybės, parko želdinių struktūra, įvertinta teritorijos erdvinė sąranga, apžvelgti teritorijoje aktualūs gamtosauginiai klausimai. Teritorijos esamos padėties analizės metu taip pat buvo įvertinta teritorijos ir jos prieigų žemėvaldos ir žemėnaudos struktūra, parko rekreacinės infrastruktūros kokybė, panagrinėti parko funkcinio panaudojimo ir teritorijos administravimo probleminiai klausimai. Teritorijos esamos padėties analizės išvadose pažymėta, kad Gargždų miesto parko erdvinė–kompozicinė struktūra ir želdinių kokybė nėra prasta, tačiau ją vis tiek būtina bent minimaliai tvarkyti ir puoselėti. Dabartinėje situacijoje daugiausiai problemų kelia teritorijos rekreacinės infrastruktūros kokybė, kuri gali būti apibūdinama kaip ganėtinai prasta ir tik minimaliai tenkinančia miestiečių poreikius. Pagrindiniais tai nulėmusiais veiksniais įvardinamos šios priežastys:

• parko priežiūrai ir puoselėjimui neskiriamas tikslinis finansavimas, todėl jau daugelį metų prastėja jo įrangos ir želdinių kokybė, o dėl nepakankamos priežiūros mažėja parko panaudojimo miestiečių poilsiui galimybės bei blogėja kriminogeninė situacija;
• parkas neturi juridiškai apibrėžtos teritorijos (suformuoto sklypo), o dėl gretimose teritorijose vykstančių pokyčių (statybų ir pan.), parkas tampa potencialiu nepageidaujamos ir nekoordinuojamos funkcinės ir vizualinės intervencijos objektu.

5. Planuojant funkciškai plėtoti miesto želdyną, būtina įvertinti suinteresuotos visuomenės motyvuotą nuomonę, atsižvelgti į esamų ir galimų parko naudotojų grupių rekreacinius poreikius. Per pastaruosius dešimtmečius susiklostęs pasyvus Gargždų miesto parko panaudojimo pobūdis (jis daugeliu atveju traktuojamas kaip gamtinė ir tik pasyviam poilsiui skirta teritorija) nebeatitinka šiandieninių parko lankytojų poreikių. Rengiant Gargždų miesto parko vystymo galimybių studiją, buvo sudarytos sąlygos procese dalyvauti (tiesiogiai pareikšti savo nuomonę, dalyvauti viešose apklausose ir tarpiniuose rezultatų pristatymuose) ne tik planavimo specialistams, bet ir paprastiems miestiečiams. Proceso eigoje buvo apklaustos įvairios mieste veikiančios visuomeninės organizacijos ir įstaigos, kurios pareiškė savo motyvuotą poziciją dėl tolesnio parko teritorijos funkcinio vystymo prioritetų. Didžioji dalis suinteresuotos visuomenės išreikštų idėjų buvo integruotos į parko vystymo sprendinius.
 
6. Gargždų miesto parko vystymo sprendinių formavimo pirmame etape buvo suformuluotos 3 teritorijos funkcinio vystymo alternatyvos – parką siūlyta plėtoti kaip pasyvaus, aktyvaus arba mišraus (diferencijuoto) aktyvumo erdvę. Alternatyvūs Gargždų miesto parko funkcinio vystymo scenarijai buvo formuojami atsižvelgiant į parko ir jam gretimų teritorijų vystymo planus ir sprendinių suderinamumą, įvertinant funkcinių zonų ir atskirų objektų galimas sklaidos parke formas, taip pat modeliuojant parke ir jo prieigose teikiamų paslaugų ir įmanomų rekreacinių veiklų spektrą. Šių alternatyvių scenarijų pagalba buvo apspręsti skirtingi struktūrinių pokyčių parke mastai, apibrėžtas teritorijos naudojimo intensyvumas (nuo pasyvaus iki aktyvaus), plėtotinų funkcijų ir paslaugų parke programa.
 
7. Laikantis pozicijos, kad šiame teritorijos planavimo etape (t.y. neatlikus išsamesnių vietovės istorinių tyrimų) įmanoma tik viena parko erdvinės–kompozicinės struktūros (tame tarpe ir želdinių) vystymo galimybė, tolimesniam detalizavimui buvo pasirinkta Gargždų miesto parko kaip AKTYVAUS POILSIO erdvės vystymo alternatyva. Pagrindiniai antrosios alternatyvos ir joje numatytų teritorijos funkcinio vystymo sprendinių pasirinkimo argumentai buvo šie:

• pasirinktas teritorijos vystymo scenarijus atitinka miesto gyventojų rekreacinius poreikius, todėl sutvarkytas parkas praturtins Gargždų miesto bendrojo naudojimo erdvių sistemą, o kartu pagerins gyvenimo kokybės mieste situaciją, t.y. įtakos kokybiškų rekreacinių erdvių ploto mieste augimą;
• pasirinktoje teritorijos vystymo alternatyvoje yra tinkamai įvertinti gretimų parkui teritorijų plėtros planai, todėl parko funkcinio plėtojimo sprendiniai yra aktualūs, t.y. papildantys gretimų sklypų plėtojimo galimybes (tikėtina, kad tokiu atveju bus pasinaudota sinergijos efektu, kai šalia parko esantys paslaugų centrai taps lankytojų traukos į parką priežastimi ir atvirkščiai);
• pasirinktoje teritorijos vystymo alternatyvoje planuojama optimaliai išdėstyta ir konkrečiai šiai teritorijai pritaikyta rekreacinė infrastruktūra (išskirtos aktyvaus ir pasyvaus poilsio zonos, memorialinės erdvės ir t.t.), kuri patenkins ne tik atvykstančių aktyvaus poilsio mėgėjų poreikius, bet bus tinkama ir greta parko gyvenančių miestiečių kasdieniam poilsiui; 
• pasirinktoje teritorijos vystymo alternatyvoje numatyta racionaliai išnaudoti esamus teritorijos rekreacinius išteklius, atsižvelgiant į parko paveldosauginius (sąlygotus istorinio parko statuso, kultūros paveldo objektų gausos, kolektyvinės atminties), aplinkosauginius (apspręstus želdinių vertės, jų gamtosauginio statuso, kitų vietovės aplinkosauginių apribojimų) aspektus;
• pasirinktoje teritorijos vystymo alternatyvoje suformuluoti ilgalaikiai parko ir jo prieigų plėtojimo prioritetai, numatantys būtinus parko želdinių struktūros tvarkymo principus, teritorijos kompozicinio ir funkcinio vystymo gaires.

8. Remiantis galimybių studijos technine užduotimi, mokslinės–metodinės dalies išvadomis ir užsakovo bei kitų suinteresuotų organizacijų ir asmenų viešomis pastabomis, Gargždų miesto parko teritorijos tolesnio plėtojimo (2-osios alternatyvos atveju) sprendiniai buvo formuluojami atsižvelgiant į žemiau išvardintus prioritetinius parko teritorijos tvarkymo aspektus:

• Erdvinės–kompozicinės struktūros vystymas – parko želdinių struktūros tvarkymas ir plėtojimas, atvirų ir uždarų erdvių parke vystymas.
• Funkcinės struktūros (funkcinės programos) vystymas – bazinių, papildomų ir specializuojančių funkcijų (funkcinių zonų ir objektų) parke vystymas; parko teritorijos funkcinio panaudojimo intensyvumo sureguliavimas.
• Fizinės struktūros (rekreacinės infrastruktūros) vystymas – parko takų sistemos tvarkymas ir plėtojimas, kitų parko fizinės struktūros elementų ir įrengimų plėtojimas.

9. Atskiroms parko želdyno zonoms rekomenduojama taikyti skirtingus želdinių tvarkymo principus: 1) stiprinti želdinių struktūriškumą; 2) vystyti želdinių struktūrą; 3) koreguoti želdinių struktūrą; 4) išsaugoti ir puoselėti vertingus želdinius ir jų struktūrą; 5) gerinti arba vystyti atvirų erdvių kokybę kryptingai retinant ar kitaip formuojant želdinius; 6) taikyti kitas įstatymuose numatytas želdinių tvarkymo priemones. Suformuluotos ir pagrindinės nuostatos Gargždų miesto parko želdinių tvarkymui ir priežiūrai:

• Visi su želdinių tvarkymu susiję darbai turi būti vykdomi pagal želdyno kūrimo ir (arba) tvarkymo projektą.
• Želdyno kūrimo ir (arba) tvarkymo projektui rengti reikalingi papildomi detalūs parko želdinių tyrimai. 
• Reikalinga nuolatinė parko želdyno priežiūra – ligotų, mechaniškai pažeistų medžių šalinimas, lajų retinimas.
• Genint medžius ir krūmus būtina vadovautis medžių ir krūmų genėjimo taisyklėmis, o medžių ir krūmų genėjimo parke darbus vykdančios įmonės privalo turėti leidimą, suteikiantį teisę užsiimti tokio pobūdžio veikla.

10. Gargždų miesto parko prieigų plėtros planai ir parko sutvarkymo ir plėtojimo sprendiniai yra suderinami. Siekiant sustiprinti parko ir gretimų jam teritorijų ryšį miesto stadiono teritorijoje planuojamą statyti dengto maniežo su baseinu pastatą numatyta atverti į parką ir taip užtikrinti jo pasiekiamumą. Numatyta gretimuose parkui miesto stadiono ir „Kranto“ vidurinės mokyklos sklypuose plėtoti lauko žaidimo sporto aikštynus: įrengti universalias futbolo, krepšinio aikšteles su specialia danga, plėtoti esamą teniso aikštyną ir pan. – tai formuotų tiek parko, tiek jo gretimybių aktyvaus panaudojimo tradicijas. Taip pat planuojama parko prieigose įrengti daugiau viešų automobilių statymo aikštelių, kurios tenkintų parko ir greta jo esančių visuomeninių ir komercinių objektų lankytojų poreikius.

11. Numatomi pagrindiniai Gargždų miesto parko teritorijos fizinės struktūros vystymo darbai yra šie:

• Parko takų sistemos plėtojimas. Didesnių pokyčių dabartiniame parko takų tinkle nenumatoma – iš dalies koreguojamos jų trajektorijos, tvarkoma ir keičiama danga. Esamas parko takų tinklas taip pat papildomas naujais takais, taip sudaromos sąlygos lankytojams parką pasiekti ne tik per esamus pagrindinius įėjimus (iš Kvietinių g.), bet ir iš aplinkinių gyvenamųjų kvartalų. Pagrindiniams takams numatoma asfalto danga, kurios eksploatacinės savybės yra tinkamiausios siekiant plėtoti parką kaip aktyvaus poilsio erdvę. Dauguma šalutinių parko takų planuojama turės sutankintos skaldos dangą. Numatoma atnaujinti ir slėnio šlaite esančias laiptų grupes. Visas parke projektuojamų takų ilgis sudaro apie 8,5 km.
• Teritorijos apšvietimo įrengimas. Rekomenduojama Gargždų miesto parke įrengti apšvietimą šalia pagrindinių takų ir kai kuriose tikslinėse funkcinėse zonose, pavyzdžiui, prie vaikų žaidimo aikštelių, masinių ir kamerinių renginių zonose ir kt. Kitos parko atviros erdvės planuojama bus apšviestos šalia jas kertančių takų pastatytais ar lokaliais taškiniais šviestuvais. Siūloma teritorijos apšvietimą tamsiu paros metu organizuoti taip, kad jis ne tik kurtų saugumo jausmą parke, ilgintų teritorijos aktyvaus naudojimo laiką, bet ir akcentuotų išraiškingus pavienius želdinius ar jų grupes, skulptūrinius akcentus.
• Teritorijos aptvėrimo įrengimas. Visos parko teritorijos aptverti nerekomenduojama, tačiau siūloma atnaujinti ar įrengti naują gretimų parkui sklypų aptvėrimą. Tvoros turėtų būti neaklinos (perregimos), panašaus estetinio ir spalvinio sprendimo – taip būtų sukurtas parko aptvėrimo vientisumo įspūdis, o kartu užtikrintas parko ir gretimų jam teritorijų vizualinis ryšys.
• Viešieji tualetai. Parko lankytojų patogumui planuojama esamą, tačiau prastos būklės tualeto pastatą griauti, o naują viešąjį tualetą pastatyti kiek atokiau nuo centrinių atvirų erdvių – šalia vieno iš patekimų į parką. Taip pat rekomenduojama šalia parko planuojamuose komerciniuose ir visuomeniniuose pastatuose įrengti papildomus sanitarinius mazgus, kurie būtų pritaikyti ir parko lankytojų reikmėms.
• Kitų objektų parke įrengimas. Prie pagrindinių ir šalutinių takų, o atvirose parko erdvėse ir atokiau nuo jų, planuojama pastatyti apie 60 suolelių. Atvirose parko erdvėse, esančiose viršutinėje parko terasoje, numatoma įrengti vienetinius apskritus suolus, o parko šlaituose esančiose terasose – ilgus suolus, priderintus prie reljefo. Parke taip pat numatyta pastatyti šiukšlines, prie pagrindinių įėjimų – informacinius stendus.

12. Gargždų miesto parke numatyta vystyti šias specializuotas funkcines zonas:

• Vaikų žaidimo zona. Praretinus tuopų medyną senosios ir naujosios parko dalies sankirtoje, viršutinėje parko terasoje, suformuotose atvirose erdvėse numatyta pastatyti 3–6 kompleksinius vaikų žaidimo įrenginius, kurie būtų skirti mažesnio ir vidutinio amžiaus vaikams žaisti.
• Lauko treniruoklių zona. Šalia miesto stadiono teritorijos esančio tako pakraščiuose ir gretimo medžių masyvo atvirose erdvėse numatyta pastatyti apie 20 lauko treniruoklių.
• Masinių ir kamerinių renginių erdvės. Specializuotiems kultūriniams ir komerciniams renginiams rengti parke numatytos šios vietos: kietos dangos aikštelė su gretima atvira erdve viršutinėje parko terasoje (buvusios šokių aikštelės vietoje) ir atvira pieva parko apatinėje terasoje (dabartinė masinių renginių erdvė).
• Viešieji paplūdimiai. Teritorijoje numatyta įrengti 3 viešuosius paplūdimius/maudyklas su minimalia infrastruktūra: dvi naujosios parko dalies apatinėje terasoje ir vieną senosios parko dalies apatinėje terasoje.
• Slidinėjimo zona. Šiaurinėje parko dalyje esantį atvirą slėnio šlaitą numatyta skirti žiemos sporto šakų plėtojimui. Čia numatyta įrengti sezoninį keltuvą, vietą laikinoms pagalbinėms patalpoms, suformuoti privažiavimą iš Kranto g. aptarnaujančiam transportui, mokyklos teritorijoje įrengti/pastatyti patalpas slidinėjimo zonos inventoriaus sandėliavimui.
• Pontoninė valčių prieplauka. Naujosios parko dalies apatinėje terasoje numatyta įrengti čia jau anksčiau suplanuotą pontoninę prieplauką valtims ir baidarėms su priklausiniais (automobilių stovėjimo aikštele ir pan.). Šalia šios zonos taip pat numatyta įrengti viešąjį paplūdimį ir vietą sezoninėms lauko žaidimo aikštelėms.
• Memorialinės erdvės ir objektai. Parke numatyta tvarkyti esamas ir vystyti naujas memorialines erdves ir objektus: II pas. karo karių kapų memorialą, tremtinių kryžių–paminklą su priklausiniais ir kt.. Senosios parko dalies šlaite esančius partizanų paminklėlius numatoma apjungti pažintiniu taku, einančiu apkasų vietoje, o centrinį paminklą papildyti monumentaliu semantiniu akcentu. Parke taip pat planuojama memorialinė dvarininkų Ronne įamžinimo erdvė, nuo kurios atsivertų vaizdai į Minijos upės slėnį.
• Meno objektų erdvės. Apatinės ir viršutinės parko terasos zonas, kuriose neišskirtos kaip tikslinės funkcinės zonos, numatyta skirti įvairioms laikinoms ar stacionarioms meno instaliacijoms ir objektams. Meno objektai parke galėtų būti eksponuojami laikinai, tam tikru laiko periodu keičiant ekspozicijos turinį. Prie ekspozicijos formavimo galėtų aktyviai prisidėti vietos menininkai.

13. Numatoma preliminari Gargždų miesto parko teritorijos sutvarkymo parengiamųjų darbų (papildomų tyrimų, projekto parengimo ir kt.) ir projekto įgyvendinimo (be pėsčiųjų tilto per Minijos upę ir naujojo partizanų monumento statybos bei parkui gretimų teritorijų vystymo darbų) sąmatinė vertė – 7,0–10,0 mln. Lt.

14. Galimybių studijos rezultatas – preliminari Gargždų miesto parko tvarkymo ir plėtojimo koncepcija – vaizduoja ir reglamentuoja galimus (preliminarius) teritorijos vystymo aspektus (erdvinės, funkcinės struktūros vystymą ir fizinį įrengimą), tačiau neturi konkrečių juridinių pasekmių. Galimybių studijos metu suformuluoti teritorijos tvarkymo sprendiniai yra neabejotinas pagrindas konkretiems ūkiniams veiksmams parke, tačiau galimybių studijos rezultatą dar būtina juridiškai aprobuoti, o konkrečius parko vystymo sprendinius, prieš tai atlikus papildomus teritorijos tyrimus (istorinius, želdinių kokybės, dirvožemio ir kt.), konkretizuoti ir tikslinti kituose teritorijos planavimo etapuose.