"GARGŽDŲ PARKO VIZIJAI TEKS ATREMTI FORMALUMUS"

Gargždų miesto parko gaivinimo idėjos sulaukė kritikos kirčių. Pasklidusi žinia apie slidinėjimo trasa virsiantį Minijos slėnio šlaitą netenkina tų, kurie siekia išlaikyti senojo parko autentiką bei neniekinti jo, kaip poilsio teritorijos, statuso. Baiminamasi, kad pradėti medžių kirtimo darbai atlikti neteisėtai, o atsirasianti kalva ar kiti parko vizijoje numatyti objektai jau dabar yra nužiūrėti privačių interesantų. Pagrindiniai parko gaivinimo iniciatoriai – Gargždų miesto bendruomenė bei seniūnija – tokių kaltinimų nesupranta ir vadina savanoriškumo žlugdymu.

Kreipėsi net į Seimą
Gargždų miesto parke prie pat „Kranto“ vidurinės mokyklos esantis tankiai prižėlęs miškelis neseniai praretintas – viduryje jo atsirado plynas kirtimas. Ši teritorija numatyta slidinėjimo trasai plėsti – esą prie šiaurinėje parko dalyje esančių laiptų slidininkai turės daugiau vietos įsibėgėti. Perspektyvoje numatoma šioje vietoje supilti 6-7 metrų kalvą, kuri bet kuriuo metų laiku taptų apžvalgos aikštele parko lankytojams.
 
Ilgametė Klaipėdos rajono architektė Zita Kelbauskienė tokias iniciatyvas vadina neturinčiomis jokio teisinio pagrindo. Esą „medkirčių“ sulaukęs parkas per keletą metų iš įprastos poilsio ir miesto švenčių vietos virs pramogų aikštele, tačiau tada jau bus per vėlu taisyti klaidas.

Architektė dėl vykdomų darbų teisėtumo kreipėsi ne tik į rajono Savivaldybę, Gargždų seniūniją ir Klaipėdos Aplinkos apsaugos agentūros skyrių, bet ir į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narę Aureliją Stancikienę, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininką Žilviną Šilgalį bei Seimo narį Petrą Gražulį.

Retina ne dėl slidininkų
Numatomoje teritorijoje slidininkų trasai pailginti ir kalvai supilti iškirsta 17 liepų, 1 kaštonas, 1 tuopa ir menkaverčiai krūmai. Klaipėdos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių priežiūros komisijos pirmininkė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Alina Grigaitytė-Dromantienė teigė, jog tokį prašymą komisijai pateikė seniūnija ir jo pagrįstumu neabejota. Juolab kad, anot komisijos pirmininkės, visos liepos buvo pažeistos, ir žalos gamtai nepadaryta.

Gargždų miesto seniūnas Saulius Bakšinskis priminė, kad visi darbai parke vykdomi seniūnijos vardu. Jis patikino, kad medžių genėjimo darbai parke vyksta ne tik dėl numatytos parko pertvarkos ar slidininkų interesų – parko valymo darbų imtasi jau prieš porą metų. Praėjusiais metais nugenėtas kalno šlaitas, nukirsta 20 topolių. Tam gauti reikalingi leidimai, o seniūnijai darbai nekainavo – žmonės juos atliko „už malką“. Esą menkaverčiai medžiai parke ir toliau bus retinami.

Išsikirto patys slidininkai
„Retinti šį miškelį buvome numatę prieš atsirandant trasos idėjai. Įvertinę situaciją prašėme Želdynų ir želdinių priežiūros komisijos leidimų. Tuo metu Tarybos sprendimu buvo patvirtinta Parko vystymo galimybių studija, į kurią įtraukta ir slidinėjimo trasos pailginimo galimybė. Miesto bendruomenė į mus kreipėsi prašydama savo jėgomis iškirsti ir išsivežti medžius, tam prieštarauti nebuvo pagrindo. Žinoma, jei ne trasa, galbūt plyno kirtimo nebūtų buvę, tačiau iškirsta teritorija nebuvo brandus miškas su augančiais ilgamečiais ąžuolais ar kitais vertingais medžiais – iškirsti tik menkaverčiai“, – situaciją paaiškino seniūnas S. Bakšinskis. Anot jo, kriminalo joje neįžvelgta ir remtasi atlikta galimybių studija bei komisijos kompetencija. „Aš, kaip seniūnas, džiaugiuosi, kad atsiranda žmonių, kurie savo noru gražina parką, ir sveikinu tokias idėjas. Iškirsta teritorija gali tapti puikia apžvalgos aikštele gargždiškiams, juk dabar pasivaikščiojimas po parką baigiasi ties laiptais, o į miškelį neįmanoma įeiti. Nežinau, kodėl tai kelia neigiamas reakcijas, juolab kad kol kas kalbos apie profesionalią trasą ar kitus statinius tebėra diskusijų lygyje ir jokių leidimų tam nėra išduota“, – teigė seniūnas.

Bendruomenėje įtaria slapukus
Z. Kelbauskienė įsitikinusi, kad po Gargždų miesto bendruomenės skraiste gali būti slepiamas slaptai privatizuotinas objektas, todėl ji patikino neketinanti nuleisti rankų ir toliau domėtis, ką ketinama keisti miesto parke. „Palikdama rajono architektės pareigas pažadėjau, kad kritiniu metu stosiu ginti žmonių interesų. Šiuo atveju parkas yra visų, o ne tik paauglių ir jaunimo pramogų zona. Juo labiau – ne verslininkų užgaidoms pildyti. Tokie planai primena kelių žmonių norą užvaldyti parką“, – kaltinimų negailėjo Z. Kelbauskienė.

Pašnekovė priminė, kad prieš keletą metų rajono Taryba buvo priėmusi nutarimą dėl parko, kaip tylos zonos, statuso. Tačiau apie jį, kaip ir apie tikrąją parko paskirtį, esą pamirštama.

Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė priminė, kad prieš trejus metus priimtas Tarybos sprendimas dėl Klaipėdos rajono aplinkos triukšmo prevencijos 2008-2011 m. veiksmų plano. „Numatyta atlikti galimybių studiją dėl rajono tyliųjų zonų, o Gargždų miesto parkas numatomas kaip viena iš galimų tyliųjų viešųjų zonų. Kol kas tokia galimybių studija neatlikta, nes ši priemonė vis atidėliojama“, – sakė L. Kaveckienė. Ji pridūrė, kad tam įtakos turi ir neaiški parko situacija dėl pertvarkos, ir kas jame tiksliai bus daroma. „Tačiau net ir paskelbus parką tyliąja zona, jame galės atsirasti sporto ar vaikų poilsio aikštelės. Toks statusas užkirstų kelią pramonės ar kitiems triukšmą keliantiems objektams“, – sakė L. Kaveckienė.

Siekė bendro susitarimo
Gargždų miesto bendruomenės pirmininkas Vytautas Čeledinas teigė esąs nustebęs, kad dėl slidinėjimo trasos idėjos „įdarbinta“ tiek institucijų.

V. Čeledinas neslėpė, kad parko pertvarką tikėtasi padaryti greičiau bendru Savivaldybės, seniūnijos ir visuomenės sutarimu. Tačiau nesant geranoriško požiūrio iš aplinkinių, darbus privalu daryti pagal visus reikalavimus, o tai dėl ydingos valstybės sistemos gali trukti ilgiau kaip trejus metus. „Jei reikalaujama, kad visuomenės interesai būtų tvarkomi pagal visus įstatymus, taip ir padarysime. Nors prieš tai manėme, kad visuomenės interesas yra greitai sutvarkytas parkas, turime stabdyti entuziazmą ir atsižvelgti į gyventojams kylančius klausimus. Darydami viską pagal įstatymus, būsime dar labiau užtikrinti tuo, ką darome“, – teigė V. Čeledinas. Anot jo, bus parengtas planuojamos kalvos projektas, teks atlikti grunto ir kitus reikalingus tyrimus. Keltuvų projektuoti nenumatoma.

Kviečia diskutuoti
Susikertančios nuomonės, anot pašnekovų, visuomenės nenuskriaus. Priešingai – jei visi planuojami darbai tilps į įstatymų ir nuostatų rėmus, slidinėjimo trasa ir dar 16 planuojamų atnaujinti vietų parke taps realybe, ir visų interesai liks „sveiki“.

Patyrusios architektės Z. Kelbauskienės akimis, per lengvai vykstanti poilsiui skirto parko modernizacija turi vykti formaliai ir svarbiausia paisant aplinkosauginių bei teritorijų planavimo reikalavimų. „Puikiai išmanau įstatyminę bazę ir toliau domėsiuosi, kas planuojama Gargždų parke. Atsirandantys plyni kirtimai tolygūs vandalizmui, ypač, kai tie medžiai buvo sodinti tėvų savo vaikams. Parkas turi tarnauti visiems, o ne įsibėgėjusiems verslininkams. Tikiu Savivaldybėje dirbančių specialistų kompetencija, nes jie, o ne bendruomenė ar pavieniai asmenys turi spręsti, koks bus mūsų parkas“, – įsitikinusi Z. Kelbauskienė.

Gargždų miesto seniūnas S. Bakšinskis kvietė gyventojus raštu ar telefonu išsakyti savo nuomonę dėl ketinamos pailginti slidinėjimo trasos bei apžvalginės kalvos, taip pat ir dėl kitų parko vystymo galimybių studijoje numatomų sprendinių.

Jolanta VENSKUTĖ
http://gargzdai.lt/?lt=1306328515