REPORTAŽAS: "PARC DE BERCY"

Bercy parkas, išsidėstęs Paryžiaus XII rajone, yra gerai žinomas dėl savo sodų ir šalia esančio sporto komplekso „Palais Omnisport de Paris Bercy“. Šis parkas iš kitų jau pristatytų parkų skiriasi tuo, kad tai naujas parkas. Šio parko įkūrimas buvo viena iš Bercy vietovės Paryžiuje regeneracijos priemonių. Visgi, siekiant suprasti Bercy parką, reikia žinoti, kaip jis vystėsi.

1. Bercy vietovės vaizdas 1985 ir 2008 metais (šaltinis: buffi-associes.com)

 
Istorija
Iki XVII a. Bercy buvo išskirtinai kaimiška vietovė Paryžiaus pašonėje. Šioje vietovėje, plytinčioje Senos upės kaimynystėje, buvo „išsimėtę“ tik keletas privačių dvarų (užmiesčio rezidencijų) su sodais. Tačiau šis idiliškas vaizdas pasikeitė kai kartu su tolesniu dvarų augimu vietovėje buvo pradėta vystyti prekyba vynu. Pirmieji vyno sandeliai vietovėje buvo pradėti statyti dar Liudviko XIV laikais. Bercy vietovė nepriklausė Paryžiaus miestui, dėl to prekybos mokesčiai joje buvo mažesni, ir tai buvo pagrindinė priežastis dėl ko Bercy vėliau tapo didžiausiu vyno prekybos centru pasaulyje. Visgi, modernėjant vyno gamybos technologijoms Bercy vietovės strateginė reikšmė menko. Vėliau, plečiantis Paryžiui, Bercy vietovė buvo prijungta prie miesto, todėl prarado reikšmę ir pagrindinis teritorijos konkurencingumo rodiklis – prekybos mokesčiai išaugo. Prekyba vynu teritorijoje baigėsi 1979 m., nuo to laiko Bercy tapo kažkuo panašiu į apleistą pramoninę dykynę.

2. Bercy parko planas (apačioje) ir ankstesnio teritorijos užstatymo pobūdis (viršuje)

Nors ir apleista Bercy vietovė visgi buvo patraukli vystymui, dėl to diskusijų metu išsirutuliojo idėja teritorijoje įkurti parką, kuris taptų teritorijos centru, jį apjuosiant gyvenamaisiais ir kt. paskirties pastatais. Nors teritorijos vystymo siūlymų buvo daug ir įvairių, galiausiai buvo apsispręsta dėl esminių teritorijos regeneravimo gairių: derinti gyvenamąją ir kitas funkcijas ir kurti naujas miesto viešąsias erdves, kurios taptų nauju vietovės „veidu“. Tuo pat metu Bercy kaimynystėje jau vyko pokyčiai: buvo statomas naujasis Prancūzijos finansų ministerijos pastatas ir vyko „Palais Omnisport de Paris Bercy“ sporto komplekso architektūrinis konkursas. Buvo manoma, kad šie du pastatai ir naujasis parkas turėjo iš esmės pakeisti Bercy vietovės įvaizdį.

Parko projektas
Parko projekto tarptautinį konkursą laimėjo kūrybinė grupė, kurią sudarė architektai M. Ferrand, J. P. Feugas, B. Le Roy, B. Huet. Pagrindinis projekto privalumas buvo tas, kad jame buvo akcentuojama ne bereikalinga išorinė ekstravagancija, o kasdieniai žmonių poreikiai. Bercy parko projektas kitaip, nei kiti panašiu laiku projektuoti Paryžiaus parkai (pavyzdžiui, Park André Citroën), nors ir buvo išskirtinis projektas savo svarba, tačiau visai neprimena „didingos“ erdvės – jame labiau jaučiamas kasdienio gyvenimo ritmas, o ne išorinė pompastika.

3. Bercy parko išplanavimo schema (šaltinis: bonjourparis.fr)

Bercy parkas užima gana didelę apie 13 ha teritoriją. Jis kompoziciškai suskaidytas į 5 dalis:

• tulpmedžių apsuptą deimanto formos fontaną priešais sporto kompleksą;
• „Grande Prairie“ (liet. didžioji pieva) – erdvė tarp teminių sodų ir sporto komplekso;
• „Parterres“ (liet. pievos/vejos) – devyni aptverti teminiai sodai;
• „Grande Terrace“ (liet. didžioji terasa);
• „Jardin Romantique“ (liet. romantiškas sodas).

Visgi, bendroje parko kompozicijoje svarbiausi elementai yra didžioji pieva, teminiai sodai ir romantiškas sodas. Parke auga daugiau nei 200 brandžių medžių, 1200 naujai sodintų medžių ir apie 30000 krūmų. Parko teritorija yra beveik lygi, išskyrus statų „Didžiosios terasos“ šlaitą ir keletą pėsčiųjų tiltų per J. Kessel gatvę, kuriais galima pasiekti „Romantiškąjį sodą“.

Teminių sodų zoną sudaro 9 sodai, išsidėstę centrinėje parko dalyje. Pagrindiniai jų yra prieskonių sodas, vaismedžių sodas, kvapiųjų žolelių sodas, rožių sodas ir keturi sezoniniai sodai, besiskiriantys vyraujančios augalijos spalvine gama. Teminiame sode taip pat yra pastatas, kuriame eksponuojama sodininkystę pristatanti edukacinė medžiaga ir vykdoma įvairi šviečiamoji veikla.

„Didžioji terasa“ yra vienintelė aukštesnė teritorijos vieta. Ji išsidėsčiusi išilgai Senos upės krantinėje nutiestos magistralinės gatvės ir ne tik sukuria efektyvų triukšmo barjerą nuo intensyvaus eismo gatvės, bet kartu padeda apjungti parką su miestu (pėsčiųjų tiltas jungia „Didžiąją terasą“ su kitoje upės pusėje esančiu Prancūzijos nacionalinės bibliotekos kompleksu). „Didžioji terasa“ su parku sujungta monumentaliomis vandens kaskadomis ir laiptais.

Nors teritorija ir apsupta griežtos formos ir išoriškai moderniais statiniais, parke išlaikytas tam tikras kompozicinis žaismas tarp istorinių ir šiuolaikiškų objektų – parke jaučiama ankstesnio Bercy vietovės panaudojimo struktūros tąsa (išlaikyti seni geležinkelio bėgiai, naudoti pergabenti vyno statines iš krantinės į teritorijos gilumą, išliko ir senųjų medžių eilės), tuo pačiu, teritorijoje yra ir modernių elementų, pavyzdžiui, vandens kaskados, besileidžiančios nuo „Didžiosios terasos“.

4. Bercy parko situacijos schema

Parko kaimynystėje...
Kaip jau buvo minėta, parko kaimynystėje išsidėstę svarbūs traukos centrai: sporto kompleksas „Palais Omnisport de Paris Bercy“, Prancūzijos finansų ministerijos kompleksas, Prancūzijos nacionalinė biblioteka. Iš kitų svarbių objektų galėtų būti įvardinti prekybos ir pramogų centras „Bercy village“ ir Prancūziško kino centras. Tačiau ne mažiau svarbūs yra ir kiti parką supantys statiniai.

5. Prancūziško kino centras ir muziejus (arch. F. Gerhy)

Parko kaimynystėje esančius gyvenamosios paskirties pastatus projektavo J. P. Buffi. Architektas projektuodamas pastatus laikėsi kelių esminių nuostatų:

• sukurti pastatus apjungiančias erdves kvartalų viduje ir tarp kvartalų;
• išnaudoti pastatų stogus įvairioms funkcijoms;
• apjungti atskirai stovinčius pastatus, esančius parko pusėje (tam panaudoti balkonai);
• pastatų fasadams parinkti vieningą spalvinį sprendimą (fasadai, atgręžti į parko pusę, yra šviesūs, o kitur – tamsesni);
• užtikrinti gyvenamųjų pastatų ryšį su gretimu parku.

6. Gyvenamieji pastatai parko kaimynystėje

Gyvenamieji kvartalai buvo projektuoti taip, kad jų gyventojai galėtų kuo lengviau pasiekti parką (jį nuo gyvenamųjų pastatų skiria tik pėsčiųjų alėja, kurioje yra išsidėsčiusios pirmuose pastatų aukštuose įsikūrusios kavinės ir parduotuvės), tuo tarpu kiti miestiečiai, atvykstantys automobiliu ar viešuoju transportu, parką pasiekia iš kitos pusės, t.y. nuo „Didžiosios terasos“.

7. Pėsčiųjų alėja, skirianti Bercy parką ir gretimus gyvenamuosius pastatus

"Kritikos strėlės ir liaupsės"
Daugelis kraštovaizdžio architektų kritikavo parko projektą, nes jis neišsaugojo vietovės „kaimiškos charizmos“, kritikuota ir tai, kad parke naudotos brangios medžiagos, ar tai, kad parko vizualinis characteris yra monotoniškas, o želdynų kompozicijos neišraiškingos. Šitokios kritikos parko projektas susilaukė pirmiausia dėl to, kad pirminį projektą parengė architektai-urbanistai, o ne kraštovaizdžio architektai. Bercy parko projektas kritikuojamas ir dėl to, kad formuojant jį „mažai dėmesio buvo skirta išradingesniems natūralių (gamtinių) ir socialinių procesų sprendimams“.

8. „Romantiškojo sodo“ vaizdas nuo „belvederio“ (apžvalgos aikštelės)

Visgi, daugelis specialistų pabrėžia tai, kad parke sėkmingai suderinti teritorijos istoriniai ženklai ir šiuolaikiška miesto viešosios erdvės idėja. Parkas taip pat vertinamas kaip gyvenimo mieste ir gamtos mieste derinimo pavyzdys. Bercy parkas patrauklus įvairaus socialinio sluoksnio žmonėms, bet daugiausia – vietos gyventojams. Parko kraštovaizdis yra pakankamai skirtingas, o atskiros funkcinės parko zonos patrauklios įvairaus amžiaus lankytojams, šeimoms su vaikais, porelėms, paaugliams ir studentams. Taip pat verta pridurti, kad atviri vejos plotai suteikia saugumo pojūtį, bet tuo pačiu parke yra ir daug jaukesnių erdvių. Saugumo jausmą parke stiprina ir tai, kad aplink parką yra daug gyvenamųjų statinių, kurių gyventojai nuolat mato tai, kas vyksta parke.

9. Tulpmedžių giraitė prie sporto komplekso

10. Skulptūrų grupė „Didžiojoje terasoje“

 11. „Didžioji pieva“

 12. Riedutininkų paviljonas Bercy parke

Informacija apie projektą:
Autoriai: B. Huet, M. Ferrand, J. P. Feugas, B. Leroy, I. Le Caisne, P. Raguin
Vieta: Paryžiaus XII rajonas, Paryžius, Prancūzija
Projekto tipas: Teritorijos regeneracijos ir konversijos (panaudojimo pobūdžio pakeitimas) projektas
Teritorijos plotas: ~13,5 ha
Projekto realizacijos metai: 1993-1997

Daugiau informacijos galite rasti:
http://en.wikipedia.org
http://paris.12.evous.fr
http://paris1900.lartnouveau.com
http://courses.umass.edu (1)
http://courses.umass.edu (2)
http://www.pps.org
http://www.paris-walking-tours.com
http://www.buffi-associes.com
Bercy brief – urban regeneration project in Paris, France

Tekstas: M. Cirtautas (parengta pagal C. Yeh) 
Foto/schemos: M. Cirtautas (4, 6, 9, 10, 11, 12), P. Džervus (5, 7, 8)