INTERVIU: NEDESTRUKCINĖS ARCHEOLOGIJOS TAIKYMAS ATKURIANT ISTORINIUS PARKUS

Pristatome jums pokalbį su UAB „GeoBaltic“ vyr. geofiziku dr. Dainiumi Michelevičiumi, kuris jau kuris laikas bendradarbiauja su archeologais vykdant nedestrukcinius archeologinius žvalgymus. Pokalbis turėtų būti įdomus visiems besidomintiems moderniomis archeologinių tyrimų metodikomis ir aktualus svarstant Gargždų miesto parko senosios dalies struktūros atkūrimo galimybes.

UAML: Pokalbio pradžiai, trumpai apibūdinkite, kas yra nedestrukcinė archeologija?
Dainius Michelevičius:
Nedestrukcinė archeologija yra moderni archeologijos šaka, kuri Lietuvoje taikoma dar palyginti neseniai (nuo 2005 m.). Šis metodas leidžia atlikti pirminius archeologinius žvalgymus nepažeidžiant ar kaip kitaip mechaniškai nepaveikiant teritorijos paviršiaus ir grunto. Nedestrukciniai archeologiniai žvalgymai atliekami pasitelkiant modernius prietaisus, kurie fiksuoja tiriamos vietovės magnetinio lauko ar elektromagnetinių bangų sklidimo grunte anomalijas. Mes savo darbuose naudojame georadarą. Georadaras yra prietaisas, fiksuojantis elektromagnetinių bangų atspindžius grunte. Atspindžio anomalijas, kaip tikriausiai suprantate, sukelia įvairūs po žeme esantys objektai ar kintančios geologinės grunto savybės (įvairūs grunto sluoksniai pasižymi skirtingomis elektrinėmis savybėmis).



Georadaro komplektacija: antena, valdymo įrenginys ir nešiojamasis kompiuteris

UAML: Visgi kiekvienas metodas turi privalumų ir trūkumų. Kokie jie?
D.M.:
Pagrindinis archeologinių žvalgymų georadaru privalumas yra tas, kad tai leidžia žymiai sumažinti archeologinių kasinėjimų plotus. Pagrindinis trūkumas galėtų būti įvardintas ribotas georadaru galimas tirti grunto gylis. Jis priklauso nuo įvairių vietovės grunto geologinių savybių, pavyzdžiui, smėlingas gruntas yra palankiausias tyrimams, kai tuo tarpu molingame grunte georadaras tampa neveiksmingas. Visgi, vidutiniškai georadaras „mato“ iki 3,5–5,0 metrų gylyje pasireiškiančias anomalijas. Trūkumu gali būti įvardinta ir ta georadaro savybė, kad juo patogiausia tirti lygaus reljefo teritorijas, nes georadaras elektromagnetines bangas siunčia statmenai antenos ir fiksuoja statmenai įrenginiui grįžtančius atspindžius, dėl to sudėtingo reljefo vietovėse gaunami dideli gautų duomenų iškraipymai.

UAML: Kokius specialaus pasiruošimo darbus reikia atlikti ruošiantis nedestrukciniams archeologiniams tyrimams, atliekamiems georadaru?
D.M.:
Nedestrukcinių archeologinių tyrimų, atliekamų georadaru, procesas susideda iš lauko darbų, jų metu gautų duomenų apdorojimo ir duomenų interpretacijos etapų. Visgi, kaip ir prieš bet kokius archeologinius tyrimus, pirmiausia turi būti atlikti vietovės istoriniai tyrimai, išanalizuoti kartografiniai duomenys ir rašytiniai šaltiniai, ir taip patikslintos zonų, kurias tikslinga tirti georadaru, ribos. Pirminiai tyrimai ir žinojimas, ko tiksliai ieškoma, palengvina ir paspartina žvalgymo georadaru procesą.

UAML: Kokie yra nedestrukcinių archeologinių tyrimų, atliekamų georadaru, rezultatai?
D.M.:
Kaip jau buvo minėta, georadaras yra prietaisas, siunčiantis elektromagnetines bangas ir fiksuojantis grįžtančius jų atspindžius. Teoriškai, georadaru galima tirti tašką teritorijoje – tuomet gaunamas vienos bangos atspindys, turintis tik vieną (gylio) parametrą, arba tirti taškų eilę (liniją) – tuomet gaunamas teritorijos dvimatis profilinis pjūvis, turintis gylio ir ilgio parametrus. Archeologijoje naudingiausi yra trimačiai duomenų masyvai. Paprastai tariant, prietaisas tokiu atveju yra „tampomas“ tiriamos teritorijos paviršiuje, jį vis perkeliant tam tikru žingsniu, kol surenkamas pakankamas duomenų kiekis, kuris vėliau yra apdorojamas specialiomis programomis. Sudarytas trimatis duomenų kubas vėliau gali būti „pjaustomas“ tiek vertikaliai, siekiant gauti skirtingus teritorijos pjūvinius profilius, tiek horizontaliai, siekiant gauti suminius elektromagnetinių bangų atspindžių žemėlapius. Pastarieji yra parankesni archeologams, nes juose jie gali tiesiogiai matyti ir atskirti įvairias po žeme esančių objektų formas, pavyzdžiui, užstatymo fragmentus.

Georadaro veikimo principai ir rezultatai

UAML: Kur ir kaip šie rezultatai gali būti panaudoti?
D.M.:
Dalines žvalgymų išvadas gali pateikti mūsų specialistai, tačiau dažniausiai mūsų paruoštus elektromagnetinių bangų atspindžių suvestinius žemėlapius peržiūri ir, lygindami su turimais istoriniais duomenimis, interpretuoja archeologai. Pagal jų išvadas vėliau jau gali būti atliekami tolesni tyrimai, vykdomi archeologiniai kasinėjimai ar imamasi priemonių apsaugoti radimvietes.

Georadaru skirtinguose giliuose gautų duomenų atvaizdavimas - Dainų slėnio Vilniuje tyrimai (animuotas paveikslėlis)

UAML: Jūs atlikote žvalgymus georadaru Užutrakio dvaro parke. Trumpai apibūdinkite šį projektą.
D.M.:
Užutrakio dvaras ir parkas yra unikalus objektas Lietuvos kontekste. Jis yra vienas iš keturių prancūzų peizažisto ir botaniko E. F. Andre projektuotų parkų Lietuvoje. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad vietovė patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) teritoriją, į dvaro restauracijos ir parko atkūrimo procesą žiūrima ypač atidžiai. Šiuo metu TINP direkcija įgyvendina iš ES lėšų finansuojamą projektą „Užutrakio dvaro sodybos muziejinės–reprezentacinės ir memorialinės dalių pritaikymas viešiesiems turizmo poreikiams“. Vaizdžiai tariant, ateityje Užutrakio dvaras yra pasmerktas būti etaloniniu dvarų kultūros objektu Lietuvoje.

UAML: Koks buvo jūsų vaidmuo Užutrakio dvare?
D.M.:
TINP direkcijos kvietimu mes atlikome dalies Užutrakio dvaro parko žvalgomuosius archeologinius tyrimus – tyrėme šalia pagrindinių dvaro rūmų esantį parterio plotą. Šiuo metu tai yra lygi pieva. Mes joje ieškojome buvusios plano ir erdvinės struktūros ženklų.

UAML: Kokius buvusios plano struktūros ženklus aptikote?
D.M.:
Beveik 15 arų plote mes aptikome buvusio teritorijos inžinerinio įrengimo liekanas (drenažo sistemos elementus), nustatėme senųjų takų trasas, mažosios architektūros objektų padėtis. Gautuose elektromagnetinių bangų atspindžio anomalijų žemėlapiuose taip pat buvo galima pastebėti buvusio teritorijos apželdinimo elementus (ornamentinių gėlynų, augusių medžių vietas).

Radiniai Užutrakio parke tirtame plote

UAML: Esate lankęsis Gargžduose ir šiek tiek pažįstate Gargždų miesto parką. Kokios galimybės tyrimams šioje konkrečioje vietovėje?
D.M.:
Jūsų parengta schema yra labai gera „špargalkė“ pradėti svarstyti nedestrukcinių archeologinių tyrimų Gargždų miesto parko senojoje dalyje galimybes. Mano nuomone, geriausia yra tai, kad žinomi konkretūs tirtini plotai ir bent iš dalies žinoma, ko reiktų ieškoti ir ką būtų galima rasti (senųjų takų trasas, buvusio apželdinimo plotus ir kt.). Tai tikrai paspartina lauko tyrimų eigą – nors ir rytoj galima pradėti nedestrukcinius archeologinius žvalgymus viršutinėje Gargždų miesto parko terasos zonose, pažymėtose numeriais 1, 2, 3, 4 ir 6, nes šios zonos yra daugmaž lygaus paviršiaus. Tuo tarpu, dėl šlaite esančių zonų tyrimų gali kilti keblumų, nes, kaip jau buvo minėta, georadaru tirti tokias yra įmanoma, tačiau sudėtinga. Galbūt tokias zonas butų galima tirti fragmentiškai, t.y. rasti lygesnes zonų dalis ir išžvalgyti tik jas.



Gargždų parko zonų, kuriose galėtų būti atliekami nedestrukciniai archeologiniai žvalgymai, schema (sudarė: G.I. Malžinskienė)

UAML: Kas galėtų koordinuoti nedestrukcinių archeologinių tyrimų procesą?
D.M.:
Idealiu atveju koordinuoti projekto eigą, tame tarpe ir nedestrukcinių archeologinių žvalgymų vykdymą, turėtų tą pajėgi daryti institucija. Be kita ko, ji turi užtikrinti ir projekto finansavimo šaltinius. Kalbant suprantamiau, visada paprasčiau kai projekto „administracinis aparatas“ yra atskirtas nuo tiesioginių projektinių darbų vykdymo. Paprastai mūsų atliekami tyrimai georadaru yra tik dalis didesnio projekto, kurį koordinuoja valstybinės institucijos – esame bendradarbiavę su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Lietuvos archeologų sąjunga ir kt. Gargždų parko atveju tokiu tyrimų koordinaciniu centru galėtų tapti Gargždų krašto muziejus ar už kultūros paveldą ir jo apsaugą atsakingas savivaldybės skyrius.

UAML: Ačiū už pokalbį.

Trumpai apie pašnekovą
Geofizikas dr. D. Michelevičius yra geofizikinių tyrimų georadaru Lietuvoje pradininkas. Nuo 2005 m., įdiegus 3D tyrimų metodiką, atliko tyrimus georadaru daugelyje archeologinių objektų, kurių užsakovais buvo Trakų istorinis nacionalinis parkas, Lietuvos archeologų sąjunga, Vilniaus pilių Valstybinio kultūrinio rezervato direkcija ir kt. Kita D. Michelevičiaus mokslinių interesų kryptis yra giluminių seisminių tyrimų duomenų apdorojimas ir interpretacija naftos paieškoms ir žvalgybai. Šioje srityje yra įvykdęs eilę projektų, kurių užsakovai yra ne tik Lietuvos, bet ir užsienio naftos kompanijos, o projektų geografija siekia tokias šalis, kaip Švedija, Danija, Marokas, Omanas ir kt.

Pašnekovą kalbino Matas Cirtautas

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą