DĖL GARGŽDŲ MIESTO PARKO VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJOS ALTERNATYVŲ PASIRINKIMO
Išstudijavę pateiktus Gargždų miesto parko vystymo alternatyvų sprendinių pavyzdžius, tolimesniam vystymui ir detalizavimui pasirenkame antrąją alternatyvą. Tačiau prašome atsižvelgti į šias pastabas:
1. išstudijavę funkcijas ir jų pavyzdžius norėtume, jog vaikų žaidimų aikštelės ir įrengimai atsirastų dvejose zonose (kaip 3-oje alternatyvoje), taip pat iš 3-osios alternatyvos perkelti į 2-ąją daugiau zonų, kuriose bus numatytos meninės instaliacijos, objektai ir jų erdvės. Monumentų ir jų erdvių planavimas taip pat turėtų būti perkeltas iš 3-osios į 2-ąją alternatyvą, t.y. partizanų atminimo monumentai turi būti apjungti ir projektuojami kaip bendras pažintinis-istorinis takas;
Iš esmės pritardamas daugumai siūlymų, patarčiau juos vietomis sukonkretinti ir išskleisti. Turiu omeny rūšinę medyno sudėtį, tarprūšinius santykius bei konkurenciją. Iš to kyla ir tam tikras siūlymų sąlygiškumas, skirtingi etapai. Pvz. abejonę sukėlė I zonoje "senųjų ąžuolų pakeitimo naujais medžiais" mintis; argi jų fizinė būklė tiek pablogėjusi, žinant ąžuolų ilgaamžiškumą, keleriopai viršijantį kitų rūšių? Todėl net vėtroms sužalojus, ąžuolus verta tvirtinti, plombuoti. Taip pat daugiau dėmesio reikėtų skirti liepoms, kaip vienai svarbiausių tradicinių medžių Lietuvos parkuose, globos ir mechaninio tvirtinimo sąlyga, amžiumi ne ką atsiliekančių nuo ąžuolų ir pasižyminčių gera regeneracija po patirtų sužalojimų ar stipraus genėjimo. Nors kiekiu liepos dabar nedominuoja Gargždų parke, tačiau istoriškai turėjo didesnę svarbą. Apirusius struktūrinius želdyno elementus iš liepų vertėtų papildyti jų sodinukais, pašalinus konkuruojančius pakaitinius kitų rūšių savaiminukus (aišku, racionaliai įvertinus – jeigu tie savaiminukai jau subrendę, gyvybingi ir tapę struktūriniais formantais – neracionalu būtų skubotai keisti; atsisakoma, visų pirma, vaizdiškai disonuojančių, skurdžių, kreivų, išstybusių savaiminukų).
