PROCESAS: GARGŽDŲ MIESTO PARKO VYSTYMO ALTERNATYVOS

Pateikiame jums Gargždų miesto parko vystymo alternatyvas pristatančią medžiagą. Primename, kad tik nuo jūsų aktyvumo priklauso, kuri iš parko vystymo alternatyvų bus toliau detalizuojama (sprendimą dėl tinkamiausios alternatyvos priims Gargždų miesto bendruomenės iniciatyvinė grupė) ir dar kartą pateikta jūsų teismui.

Jei nematote pristatymo, jį galite peržiūrėti ČIA. 

Pranešimo „Gargždų miesto parko vystymo alternatyvos“ tekstas

1: Titulinė skaidrė

Labas vakaras. Tikiuosi, kad jau visi, kuriems Gargždų parko gaivinimo idėja tikrai yra nesvetima ir aktuali, susirinko. Taigi, pradėsiu pristatymą.

Dar kartą pasikartosiu, kad tikrai smagu jog šiandien čia susirinko daug žmonių. Prisipažinsiu, pirma maniau, kad sumanymas rengti parko vystymo alternatyvų pristatymą prieš pat gražiausias metuose šventes atrodė labai rizikingas, bet iš to, kiek čia susirinkę žmonių, galiu teigti, kad abejojau be pagrindo. Daugelis jūsų dalyvaudami čia, tikriausiai paaukojote tą paskutinę dovanų pirkimo minutę, bet tikėkimės, kad tai, ką jūs išgirsite čia, bus pakankamai gera žinia, prilygstanti mažytei staigmenai.

Šiandien pristatysiu jums Gargždų miesto parko vystymo alternatyvas. Nenoriu sakyti, kad kažkuris iš pristatytų vystymo scenarijų ir bus tas galutinis, kuriuo remdamiesi mes, galimybių studijos rengėjai, vėliau ruošime Gargždų parko vystymo koncepciją. Greičiau šis vakaras yra dar viena iš tų retų progų jums pamatyti mūsų kūrybinę „virtuvę“, o kartu tai lyg ir dar vienas šiaudas, kurio mes griebiamės, norėdami jus paskatinti dar aktyviau reikšti savo nuomonę, diskutuoti tarpusavyje ir svarstyti, koks gi parko vystymo kelias būtų naudingiausias miesto bendruomenei.

Taigi, šiandien jums pristatomos alternatyvos yra galimi tolesnio parko vystymo scenarijai, bet be konkretybių ir detalių, kurios galėtų užgožti pačią reikalo esmę. Aš suprantu, kad daugelis jūsų labai nori pamatyti konkrečius vaizdelius, kaip parkas ar atskiros jo zonos atrodys, bet iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad šiame galimybių studijos etape (parko vystymo alternatyvų formavime) to visiškai nereikia. Mūsų jums pateikiamos parko vystymo alternatyvos daugiau yra tam tikros jo vizualinio ir funkcinio įvaizdžio variacijos, pateikiamos per parko kaip gamtinės ir kultūrinės erdvės struktūrinius sluoksnius (želdinius, atviras ir uždaras erdves, funkcines zonas ir objektus).

2: Pranešimo turinys

Pradžiai norėčiau pakalbėti daugiau apie tai, kas mus, galimybių studijos rengėjus, paskatino atkreipti dėmesį į vienus ar kitus parko esamos padėties aspektus, priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Manau, kad įvardinti tai yra naudinga, nes ir iš šiandien čia esančių žmonių, tikiu, bus tokių, kurie kai kuriuos faktus apie parką išgirs pirmą kartą. Nors taip pat čia yra gargždiškių, kurie jau išreiškė savo aiškią poziciją dėl vienų ar kitų su tolesniu parko vystymu ir tvarkymu susijusių klausimų. Tikiu, kad ir kiti turi savo nuomonę, tik kol kas neskuba jos išsakyti.

3: Rekomendacijos istorinio parko pavidalo atkūrimui ar įprasminimui (1)

Taigi, įvadą pradėsiu nuo to, kas buvo pagrindiniai veiksniai, atvedę mus iki parko vystymo alternatyvų. Žinoma, vienas svarbiausių dalykų buvo parko istorija – mes dar praeito viešo pristatymo metu ilgai diskutavome ir „kapstėme“ šią temą, ir tuomet mano kolegė Giedrė netgi pateikė pagrindinius principus, į kuriuos atsižvelgiant galėtų būti pradėtas parko istorinio pavidalo atkūrimo tikslingumo svarstymas, su tokiais galimais parko istorinės raidos atkūrimo (ar įprasminimo variantais):

• visiškas ar dalinis (pagal poreikius ir galimybes) istorinio pavidalo atkūrimas;
• istorinio pavidalo fragmentų (atskirų objektų ir elementų) atkūrimas ir įprasminimas;
• perkurti ar įprasminti istorinio parko pavidalo elementus šiuolaikiškomis priemonėmis (įvilkti istorinį parką į „naują rūbą“).

Taigi, tuomet tos rekomendacijos dėl Gargždų miesto parko vystymo istorinio pavidalo atkūrimo (ar perkūrimo) galimybių skambėjo taip:

• Istorinio parko atkūrimas turėtų įgauti platesnę prasmę ir misiją – „sutaikyti“ ir apjungti praeitį, dabartį ir ateitį.
• Demokratija – pagrindinė parko vystymo koncepcija (pastaba: parkas kaip miesto viešoji erdvė turi būti skirta visiems, neišskiriant ir nesuteikiant prioritetų vienai ar kitai esamai ar galimai jo naudotojų grupei).
• Respektuojant Ronne laikotarpį ypatingai svarbu deramai įvertinti ir dar ankstesnius parko vystymosi etapus (pastaba: įvertinti ir ankstesni, t.y. iki Ronne valdymo tarpsnio, istorinės parko raidos etapai, nors kažkokios meninės ar kitos išliekamosios vertės, kaip teigia istorikai, jie ir neturėjo).
• Vertinant atkūrimo galimybes svarbu suvokti, kad parkas neturi pagrindinio kompozicinio centro – dvaro rūmų pastatų, parterio ir kt.
• Gargždų miesto parko istorinėje dalyje reikalingi (arba galimi):
• pakeitimai parko kompozicijoje ir takų sistemoje;
• interferencija į parko prieigas su nauju pastatu (traukos centru);
• papildomos rekreacinės infrastruktūros, skirtos padidėjusiam lankytojų srautui, sukūrimui.

4: Rekomendacijos istorinio parko pavidalo atkūrimui ar įprasminimui (2)

Tuo metu, kai mes pristatėme šias rekomendacijas ir principus, buvo aktyviai (nors ir ne viešai) kalbama, kaip mums atrodė, apie santykinai greitų ir pigių archeologinių tyrimų galimybę parke. Mes, susižavėję ta idėja, netgi buvome parengę parko senosios dalies zonų, kuriose tikslinga atlikti nedestrukcinius archeologinius tyrimus, schemą. Visgi, šis nukrypimas nuo bendro galimybių studijos rengimo proceso „neišdegė“ ir tai iš dalies atsispindi parengtose parko vystymo alternatyvose.

5: Rekomendacijos istorinio parko pavidalo atkūrimui ar įprasminimui (3)

Formuodami parko vystymo alternatyvas mes pagrinde rėmėmės oficialia bendruomenės iniciatyvinės grupės pozicija „Dėl Gargždų miesto parko istorinių tyrimų“, kurios reikšmingiausi teiginiai, mūsų nuomone, yra:

• Siekiant atgaivinti ir toliau funkciškai vystyti Gargždų miesto parką, atsargiai ir su šiek tiek padidintu dėmesiu reikia žvelgti į senąją istorinę parko dalį.
• <...> išsamesni istoriniai tyrimai būtų reikšminga pagalba toliau planuojant parko atgaivinimą, tačiau dėl laiko ir lėšų stygiaus šiuo metu papildomi darbai šioje srityje nebus atliekami.
• <...> šiame parko atgaivinimo etape pakanka vadovautis jau surinktais istoriniais duomenimis.
• <...> ateityje turi būti numatyta galimybė atlikti išsamesnius parko istorinius tyrimus, jų pagrindu ir nedestrukcinius archeologinius tyrimus, pasitelkiant šiuolaikines technologijas.
• <...> parko atkūrimas turi įgauti platesnę prasmę. Daug svarbiau yra suvienyti ir atrasti tokią parko tapatybę, kurioje sutilptų istorija su dvaro laikų atspindžiais bei fragmentais, rusų karių kapinėmis, tremtinių bei partizanų atminimo memorialais, dabartinės aktyvios visuomenės poreikis turėti funkcionalią viešąją erdvę bei būtų palikta nenuniokota, nepervartota erdvė ateities kartoms.

Kaip matote, vykdyti istorinius parko tyrimus neatsisakoma, bet jie nukeliami vėlesniam laikui. Ir svarbiausia formuojant alternatyvas, mūsų nuomone, yra paskutinioji tezė, kuri gal šiek tiek ir siejasi su mūsų, galimybių studijos rengėjų, pristatytais parko istorinio pavidalo atkūrimo (perkūrimo) principais, bet kartu išreiškia ir dar vieną aspektą – nenuniokoti ir „nepervartoti“ erdvės. Mano nuomone, terminas „pervartoti“, šioje vietoje tikrai yra tinkamas jau vien dėl to, kad mes dažnai norime „sukišti“ kuo daugiau funkcijų į žaliąsias erdves, kuriose jos visiškai netelpa.

6: Visuomenės nuomonė, poreikiai ir interesai (1)

Antras aspektas, kuris mums buvo svarbus formuojant tolesnio parko vystymo alternatyvas, yra visuomenės poreikių integravimas ir skirtingų parko naudotojų grupių interesų sutaikymas, nors šioje sferoje mūsų nuveiktų darbų galbūt ir negalėtume pavadinti tyrimu. Mes stengėmės surinkti ne statistinę ir daugumos nuomonę reprezentuojančią informaciją, bet užmegzti kontaktą su įvairiomis parko naudotojų grupėmis ir išsiaiškinti jų poreikius ir tiesioginius (ar netiesioginius) interesus toliau tvarkant ir atnaujinant parką. Taip mes tikėjomės surinkti gana platų spektrą nuomonių, nes proceso eigoje supratome, kad vieningos nuomonės dėl parko vystymo šiuo metu nėra, o jei ir būtų aktyviai bandoma ją gauti (rengti kūrybines dirbtuves ir pan.), teoriškai tinkamiausi tokiems tikslams pasiekti metodai būtų buvę santykinai brangūs, organizacine prasme – gremėzdiški, o jų rezultatai – neprognozuojami. Dėl tos priežasties mes gana ilgai pasyviai laukėme nuomonės (visuomenės nuomonei pasiekti mus buvo sudarytos visos galimybės), bet jos vis nebuvo arba mus pasiekdavo tik mažytės nuotrupos kažkokių platesnių diskusijų, kurios, kai mes bandydavome išsiaiškinti jų esmę, staiga tapdavo „nebeaktualios“, o jų rezultatai – „nereprezentatyvūs“. Galiausiai, mes net atsidūrėme tokioje situacijoje, kai supratome jog lygiagrečiai parko vystymo galimybių studijos rengimui buvo vykdomi kiti projektai ir procesai, pavyzdžiui, Klaipėdos rajono sporto strategijos rengimas ar parko želdinių tvarkymo paruošiamieji darbai.

Tuomet mes ėmėmės iniciatyvos, pradėjome individualiai apklausinėti žmones ir įvairių esamų parko naudotojų grupių atstovus (Ko jie norėtų parke? Ko jie tikisi iš atnaujinto parko? Kas jiem svarbiausia gaivinant parką?). Apklausos vykdavo interviu forma – mes arba susistemindavome neformalaus pokalbio medžiagą, arba pagal išankstinį susitarimą nusiųsdavome galimiems pašnekovams interviu formą, kurią užpildę, jie atsakydavo į mums rūpimus ir jiems aktualius ir su parko atnaujinimu susijusius klausimus.

Kaip matote, iš viso apklausėme ar bandėme apklausti 10 institucijų ar organizacijų. Visgi, tai dar nėra galutinis sąrašas, nes ketinu apklausti dar keletą perspektyvinių parko naudotojų grupių (bet kol kas neišduosiu kurias), o gal ir po šio susitikimo kai kas iš jūsų panorės pareikšti savo asmeninę nuomonę viešai.

7-8: Visuomenės nuomonė, poreikiai ir interesai (2-3)

Tikrai norėčiau padėkoti visiems, kurie nepatingėjo ir atsakė į mūsų siųstas interviu formas, nes daugelyje jūsų atsakymų mes įžvelgėme labai svarius argumentus kreipti parko vystymą viena ar kita linkme. Ir šiaip, yra sveikintina, kad jūs neslepiate savo interesų, o viešai išreikšdami juos, sukuriate prielaidas skirtingus norus, požiūrius ir interesus derinti, o ne dėl jų konfliktuoti. Taigi, dabar netgi galima šiek tiek susisteminti tuos viešai išreikštus interesus. Aš jų neskaitysiu, nes jūs matote juos skaidrėse, bet pabandysiu sudėti kai kuriuos akcentus.

Pagrindiniai mano pastebėjimai būtų tokie:

• Skirtingų parko naudotojų grupių interesai neapima visos parko teritorijos, o dengia tik konkrečias jo zonas, pavyzdžiui, „Kranto“ vid. mokykla visiškai neturi tiesioginių interesų parke, tuo tarpu Gargždų krašto muziejaus darbuotojai prioritetine interesų zona įvardino senąją parko dalį, kaip ir Politinių kalinių ir tremtinių atstovai.
• Kai kurios parko naudotojų grupės suinteresuotos tik atskirais parke esančiais ar galimais objektais, pavyzdžiui, Politinių kalinių ir tremtinių organizacijos atstovai suinteresuoti parke esančių monumentų ir jų aplinkos tvarkymu, o Gargždų socialinių paslaugų centro darbuotojai tik nurodė objektus ar rekreacinės infrastruktūros elementus, kurie leistų parką aktyviau panaudoti jų kasdienėje veikloje.
• Konkrečios parko gretimybėje veikiančios organizacijos/institucijos parką mato kaip erdvę jų vykdomoms veikloms plėsti ar papildyti, pavyzdžiui, „futbolininkų“ interesai išsiskiria savo apimtimi ir aiškiu kryptingumu ir daugiausia siejasi su planais plėtoti miesto stadiono ir aplinkines teritorijas siekiant sukurti regioninės reikšmės sporto ir rekreacijos paslaugų kompleksą.
• Kai kurios parko naudotų grupės į parko atkūrimą žvelgė labai plačiai ir akcentavo jo naujojo įvaizdžio formavimo (ar senojo atkūrimo) galimybes – šį teiginį iš dalies palaiko Gargždų krašto muziejaus darbuotojų (parkas kaip visuomenės tapatumo jausmą formuojanti ir stiprinanti erdvė), „futbolininkų“ (aktyvaus poilsio erdvės įvaizdžio stiprinimas parke) ir net neoficiali jaunimo pozicija (siekis išlaikyti parko erdvės „neutralumą“ ar net „indiferentiškumą“).

9: Parko vystymo alternatyvų konstravimo principai

Taigi, atsižvelgdami į bendruomenės oficialią poziciją dėl parko istorinio pavidalo atkūrimo ir išnagrinėję įvairius visuomenės nuomonės aspektus, mes nusistatėme tam tikras „žaidimo taisykles“ ar principus, kuriais remdamiesi formuosime tolesnes parko vystymo alternatyvas. Todėl norėčiau juos trumpai pristatyti ir jums.

Pirmasis principas, kurį mes laikėme svarbiu (nors oficialiai planuojame vien parko teritoriją ir neturime jokios galios keisti gretimų parkui sklypų ir objektų savininkų norų ir planų, o tik atsižvelgti į juos) buvo būtinybė įvertinti parko vystymo sprendinių santykį su gretimybėmis. Todėl nusprendėme, kad formuodami parko vystymo alternatyvas mes arba reaguojame į gretimų parko teritorijų vystytojų viešai paskelbtus planus (o gal net juo įtakojame, keičiame), arba juos ignoruojame.

Antrasis principas, kuris glaudžiai siejasi tiek su pirmuoju (reagavimu i parko prieigų funkcinį ir erdvinį vystymą), tiek su atskirų parko naudotojų grupių išsakytais interesais, buvo formuojant alternatyvas taikyti tam tikrą funkcinių zonų išdėstymo parke būdą. Mes matėme dvi funkcinių zonų ir objektų sklaidos parke galimybes:

• aktyvinti atskirų parko zonų vidines dalis, jose sutelkiant lankytojų trauką generuojančias funkcijas ir objektus (sporto aikštynus ir pan.);
• aktyvinti atskirų parko erdvių ar net viso parko „pakraščių“ ir gretimų parkui teritorijų funkcinį panaudojimą, taip išlaikant ramybę ir laisvo (momentinio) panaudojimo galimybę parko vidinėse dalyse.

Trečiasis principas, kuriuo rėmėmės formuodami parko vystymo alternatyvas, buvo tai, jog bendrine prasme parko gyvybingumas didele dalimi priklauso nuo jame galimos aktyvios ar pasyvios veiklos galimybių (funkcijų, objektų, įrenginių ar jų rinkinio). Tokiu būdu (ir net atsižvelgdami į įvairių parko naudotojų grupių poreikius) mes įvardinome tokias funkcijų grupes:

• bazinės funkcijos – tai būtinos parke funkcijos, kurios užtikrina teritorijos gyvybingumą ir nuolatinį lankytojų srautą (pastaba: prielaidas parkui tinkamai funkcionuoti sukuria jau ir minimali rekreacinė infrastruktūra; Gargždų parko atveju, bazinėmis funkcijomis galima įvardinti ir dažniausiai visuomenės minimus objektus ir elementus, t.y. takai, suoleliai, monumentai, vaikų žaidimo aikšteles, lauko treniruokliai ir t.t.);
• papildančios funkcijos – tai parko funkcinę programą papildančios funkcijos (pastaba: šios funkcijos gali būti numatomos pradiniame parko vystymo etape, bet įgyvendinamos palaipsniui arba pagal išgales, o pasikeitus poreikiams, jų gali būti visai atsisakoma; Gargždų parko atveju papildomomis funkcijomis mes laikėme tas, kurių įgyvendinimas nėra tiesiogiai susijęs su parko vystymo klausimais, ar tarp tų funkcijų/paslaugų plėtojimo ir parko tvarkymo darbų nėra priežastinio ryšio, pavyzdžiui, parko prieigose ir net pačiame parke esančių objektų plėtra gali būti vykdoma nepriklausomai nuo parko atgaivinimo proceso, nes sprendimus dėl to priima kitos institucijos arba atitinkami politiniai sprendimai jau buvo priimti anksčiau, dar iki pradedant rengti parko vystymo galimybių studiją);
• specializuojančios funkcijos – tai parko funkcinę programą papildančios ir jo įvaizdį bei išskirtinumą (lyginant su kitomis miesto viešosiomis erdvėmis) kuriančios funkcijos (pastaba: kaip tik ši funkcijų grupė ir buvo svarbiausia prielaida kuriant parko vystymo alternatyvas; nors kai kurios parką specializuojančios funkcinės zonos numatytos visose vystymo alternatyvose, visgi skiriasi jų dydžiai/apimtys, padėtis parke ar meninės išraiškos formą).

Ir paskutiniai (ketvirtasis ir penktasis) bei, mūsų nuomone, svarbiausi tolesnio teritorijos vystymo alternatyvų formavimo principai, kurie didžia dalimi siejasi su esama parko erdvių kompozicine ir želdinių išliekamąja verte (ji buvo konstatuota teritorijos esamos būklės analizės metu), bei galimybėmis (ir būtinybe) šiuos elementus keisti ar kitaip koreguoti, gali būti įvardinami taip:

• esama parko želdinių būklė nėra gera, todėl turi būti imamasi tam tikrų priemonių (bent minimalių) parko želdinius tvarkyti (pastaba: parko istorinių želdinių struktūra yra suardyta, todėl reikia imtis priemonių ją restauruoti ir vystyti, o šie veiksmai dažnu atveju yra susiję su menkaverčių medžių šalinimu ir kt. priemonėmis);
• yra galima tik viena (su tam tikromis nežymiomis variacijomis) parko erdvinio-kompozicinio vystymo galimybė, kuri glaudžiai susijusi su vietovės istorija ir išskirtinumu (pastaba: tai principas suformuotas atsižvelgiant ir į bendruomenės poziciją dėl parko istorinių tyrimų, nes išlaikant esamą parko erdvinę struktūra, t.y. jos kardinaliai nekeičiant, būtų suformuotos prielaidos vėliau tyrinėti šią erdvę, kaip vieną iš esminių Gargždų miesto istorinės struktūros reliktų).

9-20: Gargždų miesto parko želdinių esamos padėties vertinimas

Pastarieji alternatyvų formavimo principai, kaip jau minėjau, rėmėsi parko teritorijos esamos būklės analizės medžiaga, pavyzdžiui, želdinių esamos padėties vertinimu. Nenorėčiau per daug išsiplėsti komentuodamas kodėl ir kaip vienoks ar kitoks vertinimas ir želdinių tvarkymo siūlymas buvo priskirtas vienai ar kitai parko zonai (iš viso buvo išskirta 11 grupių/zonų), todėl iš karto pereisiu prie tam tikrų išvadinių teiginių – parko erdvinio-kompozicinio vystymo galimybių ir priemonių.

21: Gargždų miesto parko kompozicinis vystymas (1)

Vertindami esamą parko erdvinę struktūrą, pirmiausia pastebėjome tai, kad parko aukštutinėje terasoje trūksta didesnių erdvių, organizuojančių parko kompozicinę struktūrą, kuriančių jaukų mikroklimatą, patrauklias ir šviesias žmonių susibūrimo, bendravimo vietas. Įvertinant mūsų regiono klimato sąlygas, parkas (ypač jo aukštutinė terasa) yra per daug uždaras, ūksmingas, pavėsingas ir šešėliuotas. Man netgi yra tekę matyti tam tikras rekomendacijas parkų formavimui, kuriose teigiama, kad mūsų klimatinėje juostoje bent 50% bendro parko ploto turi sudaryti atviros ir apšviestos erdvės, nes kitaip jis tampa panašesnis į mišką ir gali tapti nepatrauklus lankytojams. Gargždų miesto parko atveju, jei matuotume atvirų erdvių kiekį visoje šiandieninėje parko teritorijoje, puse jo tikrai sudarytų atviri plotai, bet dėl akivaizdžių vietovės bruožų, kai kurios iš tų atvirų erdvių negali būti tinkamai funkciškai įsisavintos. Todėl, mūsų nuomone, reikia svarstyti galimybė minimaliomis priemonėmis koreguoti susidariusią padėtį.

Visgi, atvirų erdvių hierarchinę struktūrą (kartu ir jų dydžius), konfigūraciją turėtų apspręsti bendra parko kompozicijos vystymo idėja ir funkcinio vystymo programos prioritetai. Čia matote mūsų siūlomą parko kompozicinio vystymo principinį modelį, kurio galima siekti labai paprastomis priemonėmis, pavyzdžiui, aukštutinėje parko terasoje plėsti atviras erdves, harmoningai jas komponuojant vidinių (atskiriančių) želdinių masyvų ir grupių pagalba.

22: Gargždų miesto parko kompozicinis vystymas (2)

Kaip matote suvestinėje parko želdinių tvarkymo principų schemoje, plėtoti anksčiau jums rodytą kompozicinio vystymo modelį leidžia jau tai, kad net atlikus minimalius sanitarinius želdinių valymus, atvirų erdvių parke atsiranda daugiau, ir jos atsiranda strateginėse vietose, pavyzdžiui, senojo parko ir naujosios jo dalies sandūroje.

Mes siūlome taikyti tokius parko želdinių (atskirų jų grupių) tvarkymo principus:

• restauruoti istorinių želdinių struktūrą zonoje, esančioje aukštutinėje parko terasoje, tarp dab. pagrindinio tako, vedančio į slėnį, ir šlaito (pastaba: ši parko zona buvo pažeista įvairių gamtos stichijų, suardžiusių vieningą senojo parko erdvių ir želdinių struktūrą, todėl būtų tikslinga ją restauruoti);
• restauruoti ir vystyti istorinių želdinių struktūrą senojo parko šlaite (pastaba: ši senojo parko dalis taip pat buvo pažeista gamtos stichijų metu, bet dar regimi ankstesnės struktūros ženklai gali tapti pagrindu atkurti buvusią želdinių struktūrą);
• performuoti želdinių struktūrą senojo parko dalyje tarp pagrindinio tako, vedančio į slėnį, ir Kvietinių g. (pastaba: dvaro laikais šioje vietoje buvo vaismedžių sodas keletas pastatų, o dabartiniai želdiniai užsodinti senajai parko daliai „svetima“ maniera – reguliariai ir linijiškai);
• koreguoti želdinių struktūrą aplink buvusią šokių/renginių aikštelę (pastaba: šiuo metu ši zona yra tankiai sužėlusi vienaamžiais, vienodos lajos ir kamieno formos medžiais);
• stiprinti želdinių struktūriškumą naujosios parko dalies zonose: prie pagrindinio tako į slėnį, šlaite prie „3 ąžuolų“ ir šalia „Kranto“ vid. m. stadiono (pastaba: želdiniai šiose zonose yra tankiai sužėlę, bet turi kai kuriuos struktūriškumo požymius);
• atverti erdves, kartu išsaugant vertingus želdinius ar jų grupes senosios ir naujosios parko dalies sandūroje.

Taip pat parke yra želdinių grupių, kurias būtina tvarkyti vadovaujantis įstatymų numatyta tvarka – apsauginiai vandens telkinių želdiniai.

23: Gargždų miesto parko kompozicinis vystymas (3)

Benagrinėdami esamus parko želdinius ir formuodami preliminarius jų tvarkymo siūlymus, mes priėjome išvadą, kad parke vyrauja (jį sudaro) 3 tipų erdvės:

• mozaikiškos erdvės (fragmentiški atviri ir uždari plotai), besitęsiančios tiek senosios, tiek naujosios parko dalies viršutine terasa – šios zonos, mūsų nuomone, pasižymi plačiausiomis funkcijų vystymo ir erdvinės transformacijos galimybėmis, nes yra tiesiogiai veikiama parkui gretimų teritorijų vystymo procesų;
• uždaros erdvės (apželdinti plotai) senojo parko viršutinės terasos dalyje ir šlaite – šias parko zonas tinkamiausia būtų skirti pasyviam naudojimui kiek intensyviau panaudojant lokalias kamerines erdves memorialų vystymui ir pan.;
• atviros erdvės (neapželdinti plotai) parko šlaituose ir žemutinėje terasoje – natūraliai atviros erdvės, paklūstančios gamtiniams ciklams (potvyniams ir pan.), kurių funkcinis panaudojimas laisvas ir nesusietas su konkrečia stacionaria rekreacine infrastruktūra.

24: Gargždų miesto parko kompozicinis vystymas (4)

Ankstesnėje schemoje matėte stambesnį Gargždų miesto parko erdvinį skaidymą, šioje schemoje pavaizduotas detalesnis parko skaidymas. Neišsiplėsdamas, norėčiau tik akcentuoti, kad smulkiausiai erdviškai skaidoma viršutinėje parko terasoje esanti „mozaikiško“ tipo erdvė. Čia atsiveria daugiausiai galimybių vystyti atviras ar pusiau atviras erdves ir jose plėtoti aktyvias veiklas. Ir dar, istorinės parko dalies šlaite mes siūlome aplink buv. apkasus išskirti tam tikrą memorialinę zoną, kuri taptų vienu iš vidinių lankytojų traukos centrų, turinčių taip pat ir gilią semantinę prasmę.

Kaip jau minėjau pristatydamas parko vystymo alternatyvų formavimo principus, svarbiausias jų buvo tai, kad mes visas parko vystymo funkcines alternatyvas formavome remdamiesi nuomone, kad yra tik vienas teritorijos erdvinio-kompozicinio vystymo modelis, kuris nežymiai gali kisti dėl užsiduotos teritorijos funkcinio vystymo programos. Taigi, toliau norėčiau jums pristatyti parko funkcinio vystymo galimybes ir alternatyvius scenarijus.

25: Gargždų miesto parko funkcinis vystymas (1)

Pirmąją parko funkcinio vystymo alternatyvą mes pavadinome „Pasyvaus poilsio erdve“. Kaip matysite vėliau, pagrindinis šio scenarijaus išskirtinumas yra tas, kad parkas gali būti vystomas ir neatsižvelgiant į gretimose jam teritorijose plėtojamas funkcijas bei jų mastus – jame vis tiek galima (ir reikia) tvarkyti želdinius, atnaujinti takus ir plėtoti minimalią rekreacinę infrastruktūrą. Skirtumas yra tas, kad aktyviai šiuo atveju būtų panaudojamos tik labai lokalios ir parko pakraščiuose esančios zonos (geltonai pažymėti plotai greta Gargždų krašto muziejaus ir „Lijo“, šalia miesto stadiono ir dab. masinių renginių vietoje), taip neskatinant didesnių pokyčių jo vidinėse zonose, bet paskiriant jas išimtiniai pasyviai rekreacijai.

26: Gargždų miesto parko funkcinis vystymas (2)

Antrąją parko funkcinio vystymo alternatyvą mes pavadinome „Aktyvaus poilsio erdve“. Šio parko plėtojimo scenarijaus pagrindinis bruožas yra išskirtinis reagavimas į parko prieigose vykstančius pokyčius – gretimų parkui teritorijų vystymą, naujo užstatymo atsiradimą. Kadangi jau palyginti seniai kalbama apie planus išplėsti dabartinio miesto stadiono rekreacinę infrastruktūrą iki lygio, kuris tenkintų rekreacinių paslaugų komplekso sąlygas, mūsų nuomone, netikslinga būtų tokius planus ignoruoti svarstant parko ateitį. Dėl šios priežasties, šis parko plėtojimo scenarijus pasižymi pakankamai dideliu plotu, skiriamu aktyviai veiklai vystyti (visa naujosios parko dalies aukštutinė terasa su gretimų teritorijų, taip pat dab. masinių renginių vieta su numatoma prieplauka ir slidinėjimui tinkamu atviru šlaitu). Prie „Lijo“ ir Gargždų krašto muziejaus esantis buv. dvaro sodo teritorijos dalis (be II pas. karo karių memorialo) plotas šiame variante plėtojama kaip naujo tipo erdvė, mūsų nuomone, galinti turėti daugiau panašumų su miesto skveru (daugiau kietų dangų ir pan.) nei su parku. Ši naujo tipo erdvė ne tik leistų kitaip matyti parką (ypač, suvokti jo reprezentacinę zoną), bet ir būtų patraukli mažesniems renginiams rengti. Šioje alternatyvoje taip pat siūloma sukurti antrą reprezentatyvų patekimą į parką – formuojama alėja, skirianti miesto stadiono ir „Kranto“ vidurinės mokyklos teritorijas.

27: Gargždų miesto parko funkcinis vystymas (3)

Trečiąją alternatyvą mes pavadinome „Diferencijuoto aktyvumo erdve“. Šio parko funkcinio vystymo scenarijaus pagrindinis tikslas – tolygiai paskirstyti (išskirstyti) lankytojų srautus parke, tikslingai „išmėtant“ traukos centrus ir objektus parke ir jo prieigose, tuo pačiu išlaikant teritorijos erdvinio charakterio įvairovę. Šioje alternatyvoje pateikiami sprendiniai reikalauja papildomo svarstymo ir, matyt, šiek tiek daugiau investicijų (to gali prireikti performuojant parko gretimybių žemėvaldą, t.y. konsoliduojant sklypus).

Kaip jau buvo minėta pradžioje, pristatant parko vystymo alternatyvų konstravimo principus, parkas kaip erdvė gali ne tik paklusti, bet ir daryti poveikį gretimų sklypų vystymui. Todėl trečiojoje alternatyvoje mes siūlome, mūsų nuomone, tokius aplinkinių teritorijų plėtojimo sprendinius, kurie būtų tinkamiausi parko dabartinio erdvinio-kompozicinio charakterio apsaugai ir, kartu, leistų jį optimaliai išnaudoti miestiečių ir jo svečių rekreaciniams poreikiams tenkinti. Taigi, šiuo atveju siekiama funkciškai aktyvinti Kvietinių gatvę (siūlomą išplėsti skvero tipo erdvę visoje buv. dvaro-sodo teritorijoje, o dengtą futbolo maniežą su baseinu statyti taip, kad jis formuotų Kvietinių g. užstatymą), taip „nukraunant“ dalį funkcijų nuo parko vakarinio pakraščio – čia aktyvi liktų tik sporto aikštynų zona ir dab. nebaigto statyti pastato vietoje naujai kuriamo kultūros centro erdvė. Aktyvinant Kvietinių g. prieigas, būtų sudarytos galimybės paprasčiau patekti į parko pasyvaus poilsio zonas (jos apima tiek senosios, tiek naujosios parko dalių šlaito ir apatinės terasos erdves). Be to, patogesniam patekimui į parką papildomai formuojama linijinio tipo viešoji erdvė „Kranto“ mokyklos teritorijoje, šiauriau miesto stadiono sklypo ribos – šią parko prieigų zoną taip pat galėtų aktyviau panaudoti, nes joje būtų ir daugiau kietų dangų (kaip ir prie „Lijo“ formuojamame skvere).

29-32: Gargždų miesto parko funkcinis vystymas (4)

Mūsų siūlomas parko vystymo alternatyvas ir atskirus jų sprendinius mes taip pat „sudėjome“ į lentelę, kad jum būtų paprasčiau pamatyti esminius skirtumus. Pasiskaityti atskirų parko vystymo alternatyvių scenarijų aprašus jūs galėsite vėliau, nes visa ši informacija bus paskelbta parko internetiniame dienoraštyje (http://gargzduparkas.blogspot.com). Todėl lentelės aš jau nebekomentuosiu, tik pasikartosiu, kad alternatyvos buvo formuojamos vadovaujantis nuostata, kad galimas yra tik vienas parko želdinių ir erdvinės-kompozicinės struktūros vystymo variantas, todėl pagrindiniai skirtumai tarp alternatyvų išryškėja tik nagrinėjant funkcinio vystymo sprendinius – funkcinių zonų (aktyvių ir pasyvių) padėtis, rekreacinės infrastruktūros objektų kiekį ir jų išsidėstymą.

Tikriausiai jūs norėtumėte pamatyti daugiau vaizdinės medžiagos (sprendinių analogus, pavyzdžius ir t.t.), bet, mūsų manymu, pirmiausia reiktų apsispręsti dėl tolesnio parko įvaizdžio (parkas yra aktyvaus, pasyvaus panaudojimo erdvė ar tarpiniai funkcinio panaudojimo variantai). Jei jūs pageidausite, mes būtinai pateiksime sprendinių pavyzdžius paaiškinančią medžiagą, bet šiuo metu (iš kaip tik šį vakarą) reiktų svarstyti būtent parko semantinio įvaizdžio klausimus (aišku, neatsiejant jų nuo parko funkcinio vystymo poreikių ir galimybių).

Pabaigai, kiekvieną iš parko vystymo alternatyvių scenarijų galima apibūdinti keliais sakiniais:

1. Gargždų parkas kaip PASYVAUS POILSIO ERDVĖ – joje dominuoja pasyvų miestiečių poilsį užtikrinančios ramios erdvės ir minimalius lankytojų poreikius atitinkantys rekreacinės infrastruktūros objektai.
2. Gargždų parkas kaip AKTYVAUS POILSIO ERDVĖ – joje dominuoja aktyvų miestiečių ir miesto svečių poilsį užtikrinanti atvirų ir uždarų parko erdvių visuma ir parko lankytojų poreikius atitinkanti rekreacinės infrastruktūros objektų/įrengimų sistema, kuri orientuota į dab. miesto stadiono teritorijoje plėtojamo sporto ir rekreacijos komplekso generuojamų lankytojų srautų aptarnavimą. 
3. Gargždų parkas kaip DIFERENCIJUOTO (IŠSKAIDYTO) AKTYVUMO ERDVĖ – joje nėra vieno dominuojančio charakterio (aktyvaus ar pasyvaus panaudojimo), tačiau aktyviau panaudojamos parko teritorijos kraštinės zonos, o vidinės parko zonos išlieka tinkamos pasyviam poilsiui.