"GARGŽDŲ PARKO VIZIJAI TEKS ATREMTI FORMALUMUS"

Gargždų miesto parko gaivinimo idėjos sulaukė kritikos kirčių. Pasklidusi žinia apie slidinėjimo trasa virsiantį Minijos slėnio šlaitą netenkina tų, kurie siekia išlaikyti senojo parko autentiką bei neniekinti jo, kaip poilsio teritorijos, statuso. Baiminamasi, kad pradėti medžių kirtimo darbai atlikti neteisėtai, o atsirasianti kalva ar kiti parko vizijoje numatyti objektai jau dabar yra nužiūrėti privačių interesantų. Pagrindiniai parko gaivinimo iniciatoriai – Gargždų miesto bendruomenė bei seniūnija – tokių kaltinimų nesupranta ir vadina savanoriškumo žlugdymu.

GARGŽDŲ PARKO PROJEKTAS BUVO PRISTATYTAS TARPTAUTINĖJE KONFERENCIJOJE

Gargždų miesto parko atgaivinimo projektas buvo pristatytas tarptautinėje konferencijoje "K. Šešelgio skaitymai - 2011", vykusioje Vilniuje, gegužės 13 d. Žemiau galite peržiūrėti pranešimo "Visuomenės dalyvavimo urbanistinio planavimo ir projektavimo procesuose realijos ir perspektyvos" medžiagą. Pranešime, kuris papildo to paties pavadinimo straipsnį, Gargždų miesto parko projektas yra pateikiamas kaip pavyzdys, iliustruojantis kitokį teritorijų planavimo proceso organizavimo modelį.


Pristatymo medžiagą galite peržiūrėti ir ČIA.

DARBAI JUDA...

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė projekto paraišką pagal Latvijos –Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos II prioriteto trečiąją priemonę „Darnių bendruomenių kūrimas“. Projektas „Aktyvus bendruomenių dalyvavimas viešųjų erdvių vystymo procese“ (Active community’ participation in development of public areas) bus vykdomas kartu su partneriais iš Latvijos - Nicos regiono savivaldybe. Savivaldybės kartu dalyvauja ir bendrame jau įgyvendinamame projekte „Aktyvaus turizmo vystymas pasienio regione“, kurio metu buvo rekonstruotos naujosios Gargždų turizmo informacijos centro patalpos. Prie pateikto projekto įgyvendinimo taip pat prisijungs Gargždų miesto bendruomenė.

PRITARTA GARGŽDŲ MIESTO PARKO VYSTYMO SPRENDINIAMS

2011 m. kovo mėn. 31 dieną vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta Gargždų miesto bendruomenės inicijuotos Gargždų miesto parko vystymo galimybių studijos sprendiniams. Siūlome susipažinti su parengtos galimybių studijos pagrindiniais sprendiniais.

Gargždų miesto parko vystymo sprendiniai (pagrindinis brėžinys)

"GARGŽDAI TURĖS GRAŽŲ PARKĄ"

Po kelerių metų, po dešimties, galbūt dar kiek vėliau... Tada miesto gyventojai galės kur kas įdomiau poilsiauti, mėgautis gražios gamtos malonumais, įvairiais metų laikais sportuoti, na, ir svečiams turės ką parodyti. Juk Gargždų dvaro parkas grožiu ir pavyzdiniu suplanavimu seniau garsėjo visoje Žemaitijoje, lenkdamas Rietavo, Plungės, Renavo, kitus išpuoselėtus dvarų parkus.

GARGŽDŲ MIESTO PARKO VYSTYMO SPRENDINIAI

Siūlome susipažinti su Gargždų miesto parko vystymo sprendiniais (teritorijos sutvarkymo pagrindiniu brėžiniu), pristatytais Gargždų parko atgaivinimo iniciatyvinės grupės nariams vasario 25 d. Atsižvelgiant į susitikimo metu išreikštas pastabas, parko vystymo sprendiniai bus pataisyti/papildyti ir dar kartą pristatyti užsakovui bei suinteresuotai visuomenei.

BENDRUOMENĖS GALUTINĖS PASTABOS DĖL PARKO VYSTYMO ALTERNATYVOS PASIRINKIMO

Siūlome jums susipažinti su Gargždų miesto parko atgaivinimo iniciatyvinės grupės galutinėmis pastabomis dėl detalizuojamos parko vystymo alternatyvos.

DĖL GARGŽDŲ MIESTO PARKO VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJOS ALTERNATYVŲ PASIRINKIMO

Išstudijavę pateiktus Gargždų miesto parko vystymo alternatyvų sprendinių pavyzdžius, tolimesniam vystymui ir detalizavimui pasirenkame antrąją alternatyvą. Tačiau prašome atsižvelgti į šias pastabas:

1. išstudijavę funkcijas ir jų pavyzdžius norėtume, jog vaikų žaidimų aikštelės ir įrengimai atsirastų dvejose zonose (kaip 3-oje alternatyvoje), taip pat iš 3-osios alternatyvos perkelti į 2-ąją daugiau zonų, kuriose bus numatytos meninės instaliacijos, objektai ir jų erdvės. Monumentų ir jų erdvių planavimas taip pat turėtų būti perkeltas iš 3-osios į 2-ąją alternatyvą, t.y. partizanų atminimo monumentai turi būti apjungti ir projektuojami kaip bendras pažintinis-istorinis takas;

SPECIALISTO ATSILIEPIMAS: DĖL GARGŽDŲ PARKO ŽELDINIŲ VERTINIMO IR SIŪLYMŲ

Siūlome jums susipažinti su parkotyrininko Kęstučio Labanausko atsiliepimo dėl Gargždų miesto parko želdinių vertinimo ir preliminarių tvarkymo siūlymų turiniu. Su želdinių esamos būklės vertinimu ir tvarkymo siūlymais galėjote susipažinti parko vystymo alternatyvas pristatančioje medžiagoje.

Iš esmės pritardamas daugumai siūlymų, patarčiau juos vietomis sukonkretinti ir išskleisti. Turiu omeny rūšinę medyno sudėtį, tarprūšinius santykius bei konkurenciją. Iš to kyla ir tam tikras siūlymų sąlygiškumas, skirtingi etapai. Pvz. abejonę sukėlė I zonoje "senųjų ąžuolų pakeitimo naujais medžiais" mintis; argi jų fizinė būklė tiek pablogėjusi, žinant ąžuolų ilgaamžiškumą, keleriopai viršijantį kitų rūšių? Todėl net vėtroms sužalojus, ąžuolus verta tvirtinti, plombuoti. Taip pat daugiau dėmesio reikėtų skirti liepoms, kaip vienai svarbiausių tradicinių medžių Lietuvos parkuose, globos ir mechaninio tvirtinimo sąlyga, amžiumi ne ką atsiliekančių nuo ąžuolų ir pasižyminčių gera regeneracija po patirtų sužalojimų ar stipraus genėjimo. Nors kiekiu liepos dabar nedominuoja Gargždų parke, tačiau istoriškai turėjo didesnę svarbą. Apirusius struktūrinius želdyno elementus iš liepų vertėtų papildyti jų sodinukais, pašalinus konkuruojančius pakaitinius kitų rūšių savaiminukus (aišku, racionaliai įvertinus – jeigu tie savaiminukai jau subrendę, gyvybingi ir tapę struktūriniais formantais – neracionalu būtų skubotai keisti; atsisakoma, visų pirma, vaizdiškai disonuojančių, skurdžių, kreivų, išstybusių savaiminukų).

REPORTAŽAS: KALAMAJA PARKAS (TALINAS, ESTIJA)

Vietovės istorija
Dabartinėje parko teritorijoje anksčiau buvo seniausios Talino priemiesčio Kalamaja kapinės (est. Kalamaja kalmistu), kurios, spėjama, gyvavo apie 400 metų nuo XVI amžiaus. Tai buvo pagrindinė estų ir švedų, gyvenusių Taline ir miesto prieigose, laidojimo vieta. Kapinės buvo keletą kartų plečiamos. Po II pas. karo dėl strateginės Kalamaja vietovės padėties (artumo šalia miesto centro ir jūros), visa vietovė buvo paversta uždara sovietinės armijos zona. Tačiau 1964 metais, sovietinės valdžios nutarimu, Kalamaja kapinės kartu su dar kai kuriomis senosiomis kapinėmis (Moigu, Kopli) buvo sunaikintos, sulygintos su žeme, o antkapiniai paminklai panaudoti pamatų, sienų ar šaligatvių mieste statybai.

Istorinis ir dabartinis vietovės vaizdas

NUOMONĖ: "KRANTO" VIDURINĖS MOKYKLOS BENDRUOMENĖS POZICIJA DĖL GARGŽDŲ PARKO VYSTYMO SPRENDINIŲ

Siūlome jums susipažinti su Gargždų "Kranto" vidurinės mokyklos pastabomis dėl parengtų parko vystymo alternatyvų ir kai kurių jų sprendinių.

"Kranto" vidurinės mokyklos teritorijos tvarkymas ir funkcinis zonavimas

NUOMONĖ: KAIP TURĖTŲ ATRODYTI PARKAS?

Ruošiant Gargždų miesto parko vystymo galimybių studiją, buvo siekiama paskatinti savo nuomonę dėl parko tolesnio plėtojimo/tvarkymo pareikšti ir netoli parko gyvenančius gargždiškius - tam į Kvietinių, Kranto ir Sodo gatvių namų pašto dėžutes buvo išmėtyta apie 50 skrajučių. Deja, nesulaukėme nė vieno paprasto ar elektroninio laiško, bet tikimės, kad parko "kaimynai" neliko abejingi ir bent jau pasyviai seka galimybių studijos rengimo procesą. Visgi, vieną greta parko gyvenančio gargždiškio nuomonę mes gavome dar 2010 m. birželio mėn. Todėl norime ją pristatyti ir jums.

Pasiūlymai senosios parko dalies tvarkymui (D. Skladaitis, Sodo g., 2010 m. birželis)

INTERVIU: „DU ŽODŽIAI – NEUTRALI VIETA“

Šį kartą pristatome jums pokalbį su Gargždų miesto jaunimo atstovais. Pokalbis vyko Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centre, 2010m. gruodžio 2 d. Diskusijoje dalyvavo laisvalaikio centro direktorė Skaidra Karalienė, centro direktoriaus pavaduotoja Jūratė Jocienė ir Gargždų jaunimo atstovai: Martynas Mickus, Saulius Balčiūnas, Toma Mačiulskytė ir Vytautas Burlingis. Nors ir nesulaukėme didelio būrio miesto parko atnaujinimo projektu susidomėjusių jaunuolių, visgi pokalbis buvo ilgas, kai kada nenuoseklus, bet įdomus ir apimantis daug aktualių parko vystymo klausimų. Pokalbio santrauką publikuojame vėliau, nes tokį pagedavimą (arba jo visai nepublikuoti) išreiškė kai kurie diskusijos dalyviai.

"Ežio" aikštelė - svarbiausia jaunimo interesų Gargždų parke erdvė

SKAITINIAI: GARGŽDŲ PARKO IŠPLANAVIMO PROJEKTAS (1981)

Siūlome jums susipažinti su 1981 metais parengtu Gargždų miesto parko išplanavimo projektu (pagrindiniu brėžiniu ir aiškinamuoju raštu). Vieni plane numatyti parko tvarkymo ir formavimo sprendiniai buvo įgyvendinti ir išliko iki šių dienų, kiti sunyko. Kai kurie sprendiniai netgi galėtų būti perkelti ir į šiuo metu rengiamą Gargždų miesto parko vystymo koncepciją, tačiau kiti yra nebeįmanomi dėl pasikeitusių žemės nuosavybės santykių ar kitų apribojimų.

Gargždų miesto parko išplanavimo projektas (1981 m.). Nužymėjimo brėžinys (M1:500).

KVIETIMAS: DISKUSIJA APIE PARKO VYSTYMO ALTERNATYVAS

Gargždų miesto parko gaivinimo iniciatyvinė grupė dar kartą kviečia visus miestiečius ir kitus parkui neabejingus žmones į diskusiją apie parko vystymo alternatyvas. Diskusija vyks sausio 20 d. (ketvirtadienį), 18 val. Gargždų miesto bendruomenės patalpose (Naujoji g. 5). Laukiame visų!

GARGŽDIŠKIŲ ATSILIEPIMAI APIE PARKO VYSTYMO ALTERNATYVAS (1)

Alėja tarp "Kranto" vid. mokyklos ir miesto stadiono

Gyvenu Gargžduose, todėl pamaniau, jog vertėtų išsakyti savo nuomonę dėl parko atnaujinimo. Man asmeniškai priimtinesnis atrodo antrojoje alternatyvoje pateiktas skvero erdvės variantas, t.y. neapimantis karių kapinių – tai būtu įdomu, nauja ir gražu. Apjungiant karių kapines, skveras užimtų daugiau teritorijos nei jam reikia – geriau jį praplėsti tik truputi. Patekimas į parką iš „Kranto“ vidurinės mokyklos pusės, mano nuomone, tinkamesnis antrojoje alternatyvoje, t.y. alėjos tipo erdvė – gautųsi šioks toks balansas, nes vienoje parko pusėje būtų modernus skveras, o kitoje – natūraliai atrodanti alėja. Ačiū už išklausymą.

PROCESAS: GARGŽDŲ MIESTO PARKO VYSTYMO ALTERNATYVOS (SPRENDINIŲ PAVYZDŽIAI)

Atsižvelgdami į Gargždų miesto bendruomenės išsakytas pastabas dėl parko vystymo alternatyvų pateikiame jums kai kuriuos sprendinius iliustruojančius pavyzdžius.

Jei nematote pristatymo, ji perziureti galite ČIA.

Dėl techninių problemų, kai kurios iliustracijos pristatyme nerodomos, todėl patariame pristatymą parsisiųsti į savo kompiuterį ir tuomet peržiūrėti. PARSISIŲSTI IR PERŽIŪRĖTI PRISTATYMĄ GALITE PASPAUDĘ ŠIĄ NUORODĄ.

GARGŽDŲ MIESTO BENDRUOMENĖS POZICIJA DĖL PARKO VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJOS ALTERNATYVŲ PASIRINKIMO

Susipažinę su pateiktomis Gargždų miesto parko vystymo alternatyvomis, atmetame pirmąją, kaip menkai išplėtotą ir netinkamą, bei trečiąją, nes bendruomenė negali įtakoti siūlomo užstatymo Kvietinių gatvėje. Tolimesniam vystymui ir detalizavimui pasirenkame antrąją alternatyvą. Tačiau prašome atsižvelgti į šias pastabas:

1. vienareikšmiškai negalime nuspręsti ir sutarti dėl teritorijos, kurioje galėtų atsirasti jūsų siūlomas skveras, todėl prašome pateikti šios vietos vizualizacijų bei analogijų 2 ir 3 alternatyvose išskirtoms zonoms;
2. manome, jog dar vieno reikšmingo įėjimo į parką ties „Kranto“ mokykla atsiradimas yra būtinas. Tačiau norėtųsi, jog būtų panagrinėta šioje teritorijoje automobilių parkavimo, žmonių srautų bei žemėvaldų problematika;
3. mūsų nuomone, 2 ir 3 alternatyvose nepakankamai detalizuotas bei išnagrinėtas aktyvių ir pasyvių zonų santykis, neįvardintos funkcijos (paslaugos). Kadangi neturime detalizavimo, tai abejuose minėtuose pasiūlymuose šios zonos beveik nesiskiria. Prašome įvardinti, kokia veikla numatoma siūlomose funkcinėse zonose, pateikite analogus ar konkrečius sprendinius

PROCESAS: GARGŽDŲ MIESTO PARKO VYSTYMO ALTERNATYVOS

Pateikiame jums Gargždų miesto parko vystymo alternatyvas pristatančią medžiagą. Primename, kad tik nuo jūsų aktyvumo priklauso, kuri iš parko vystymo alternatyvų bus toliau detalizuojama (sprendimą dėl tinkamiausios alternatyvos priims Gargždų miesto bendruomenės iniciatyvinė grupė) ir dar kartą pateikta jūsų teismui.

Jei nematote pristatymo, jį galite peržiūrėti ČIA. 

PROCESAS: TARPINIS REZULTATŲ PRISTATYMAS (III)

INTERVIU: „NORISI PARKĄ IŠNAUDOTI, ĮSILEISTI JĮ Į VIDŲ...“

Pristatome jums pokalbį su LIJO fenomeną sukūrusiais žmonėmis: UAB „Damava“ direktoriumi Dainiumi Šatkumi ir architektu Luku Rekevičiumi. Pašnekovai šiuo metu įgyvendina projektą „Parko namai“, kurio pasekoje Gargždų parko kaimynystėje, šalia LIJO pastato esančiame atvirame plote, turėtų iškilti dar du gyvenamieji pastatai. Kalbėjomės ne tik apie LIJO fenomeną, „Parko namų“ projektą, bet ir Gargždų miesto parko dabartį bei ateitį. 

LIJO: prieš ir po (foto: andrebaldi.lt)