PROCESAS: APKLAUSŲ APIBENDRINIMAS (I)

Gargždų miesto parko funkcinio vystymo galimybių studijos rengimas po truputį įsibėgėja. Taikant pasyvaus visuomenės įtraukimo į planavimo procesą priemones (internetinis dienoraštis ir socialinis tinklas), apie galimybių studijos rengimo procesą jau informuojami daugiau nei 200 žmonių. Tikimės, kad šis skaičius ateityje tik augs. Todėl norime jums pristatyti pirminius internetiniame dienoraštyje skelbtų apklausų rezultatus. Galbūt tai paskatins jus dar aktyviau dalyvauti diskusijose dėl parko ateities.
 
1 APKLAUSA
Apklausoje apie tai, kuo turėtų tapti Gargždų parkas ateityje (po rekonstrukcijos), dalyvavo 25 internetinio dienoraščio lankytojai. Apibendrinti apklausos rezultatus galima interpretuojant atskirus atsakymus ir jų pasirinkimo dažnį.

12% respondentų rinkosi 2 atsakymą ir mano, kad esminiu parko regeneravimo tikslu turėtų būti jo pirminių savybių (tiek plano elementų, tiek funkcijų) atkūrimas. Kadangi autentiškasis Gargždų parko pavidalas neišliko, tam tikrų jo fragmentų atkūrimas būtų įmanomas tik detaliai išanalizavus istorinius duomenis. Šiame procese turėtų dalyvauti kompetentingi kultūros paveldo ir kraštovaizdžio architektūros specialistai, o tiesioginių parko lankytojų – gargždiškių – rekreacijos poreikių tenkinimas būtų tik antraeilis parko regeneravimo uždavinys, nes istorinių parkų atkūrimas yra griežtai reglamentuojamas tiek tarptautinių konvencijų, tiek nacionalinių teisės aktų.

32% apklausos dalyvių mano, kad Gargždų parkas turėtų tapti patrauklia poilsiui vieta. Šį atsakymą pasirinkusių respondentų požiūris į parko atgaivinimą pirmiausia turėtų būti siejamas su noru išsaugoti dabartinę parko erdvinę struktūrą ir siekiu jo funkcinę raidą orientuoti pasyvių lankytojų rekreacinių poreikių tenkinimo kryptimi. Santykinai monofunkcinis parko teritorijos panaudojimo scenarijus būtų viena iš priemonių pasiekti parko, kaip patrauklios poilsiui vietos, įvaizdį.

56% respondentų rinkosi trečiąjį atsakymą ir teigė, jog Gargždų parkas po rekonstrukcijos turėtų tapti patrauklia miesto viešąja erdve. Šiuo atveju terminas „atraktyvi viešoji erdvė“ perteikia tiek erdviškai, tiek funkciškai daugialypės teritorijos vaizdinį. Ir matyt, galima teigti, kad šį variantą pasirinkusieji respondentai yra pasiruošę išbandyti daugiau ar mažiau kardinalius parko teritorijos funkcinio panaudojimo modelius, o kartu pritartų ir įvairioms jo planinėms transformacijoms, t.y. esamų parko erdvių tolesniam plėtojimui ir naujų funkcinių zonų sukūrimui.

Išvadine šios apklausos pozicija būtų galima laikyti teiginį, jog daugelis respondentų pasisako už esminį Gargždų parko teritorijos tvarkymą, tačiau didžioji dalis apklausos dalyvių mano, jog parko teritorija turėtų būti orientuota į šiandieninius jo lankytojų rekreacinius poreikius (aktyvų arba pasyvų poilsį).

2 APKLAUSA
Pirmosios apklausos teiginius iš dalies papildo antrosios apklausos, kurioje dalyvavo tik 10 (!) respondentų, rezultatai. Šia apklausa mes siekėme nustatyti, kokiems parko teritorijos transformacijos mastams yra pasiruošę dabartiniai jo lankytojai. Mūsų nuomone, galimus pokyčius iliustruoja galutinių parko „vartotojų“ (angl. end-users) prioritetinės grupės. Kaip potencialius parko teritorijos lankytojus išskyrėme aplinkinių gyvenamųjų kvartalų gyventojus, visus miesto gyventojus (nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos) ir miesto svečius.

Apžvelgiant apklausos rezultatus, galima vienareikšmiškai teigti, kad nei viena parko lankytojų grupė nebuvo išskirta kaip prioritetinė. Tai galima paaiškinti ir tuo, kad visiškai respondentų pasirinkimo nesulaukę 2-asis ir 3-asis atsakymų variantai ir juos atstovaujančios parko lankytojų grupės iš dalies patenka į likusių apklausos atsakymo variantų reprezentuojamas grupes. Pavyzdžiui, parko kaimynystėje gyvenantys asmenys priklauso platesnei miesto bendruomenei. O tai, kad net 60% respondentų mano, jog po rekonstrukcijos parkas turėtų būti patrauklus tiek miestiečiams, tiek miesto svečiams, parodo, kad turistų rekreacinių poreikių tenkinimas taip pat turėtų būti apsvarstytas formuojant parko funkcinio vystymo strategiją.

Miesto svečių kaip parko lankytojų prioritetinės grupės nesureikšminimas iš dalies patvirtina pirmojoje apklausoje vyravusią tendenciją dėl santykinai mažo respondentų, pasirinkusių parko autentiško pavidalo atkūrimo galimybę, skaičiaus. Galbūt ši tendencija iš dalies atspindi ir pakankamai skeptišką Gargždų parko kultūrinio ir rekreacinio potencialo vertinimą, kuris, pripažinkime, yra palyginti menkas, jei lyginsime jį su gretimų Žemaitijos dvarų kultūriniu ar Pajūrio juostos rekreaciniu potencialu (palyginimo rodikliu galėtų būti lankytojų srautas).

Tiesa, per didelė parko regeneracijos sprendinių orientacija vien į miesto gyventojų rekreacinių poreikių tenkinimą (šį atsakymą pasirinko 40% apklausos dalyvių) gali būti siejama su siekiu palyginti greitai atgaivinti parką, o tai gali privesti prie iš dalies trumparegiškų funkcinių ir erdvinių sprendinių. Kaip knygos „Didieji parkai“ pratarmėje rašė Džeimsas Korneris, jei parko koncepcija yra nepakankamai toliaregiška <...> ir jei joje nėra kažko didingo, scenografiško ir neįprasto, ji greitai papildys tipiškų ir nuobodžių rekreacinių erdvių gretas (visą pratarmės tekstą galite rasti Gargždų parko kūrybinių diskusijų ataskaitoje; žr. 12-13 psl.).

3 APKLAUSA
Trečiojoje apklausoje buvo siekiama nustatyti, su kokių konkrečių objektų ir įrengimų atsiradimu parke ar jo prieigose yra siejamas viso parko kultūrinio ir rekreacinio potencialo augimas, o kartu ir jo patrauklumo miestiečiams ir miesto svečiams kilimas. Apklausoje dalyvavo pakankamai solidus respondentų skaičius – net 58. Nors apklausos dalyviams buvo pateiktas pakankamai įvairus objektų ir įrengimų sąrašas, atsitiktiniu jo pavadinti negalima, ir pirmiausia dėl to, kad pateiktieji objektai gali būti grupuojami pagal funkcinę prigimtį (kasdienis poilsis, kultūra, sportas, komercija ir pan.) ir tipologiją (infrastruktūros objektai, funkcinės zonos, laikini ar stacionarūs statiniai ir kt.).

 

Nagrinėjant galimų objektų ir įrengimų parke ar jo prieigose pasirinkimą pagal jų funkcinę prigimtį, galima teigti, kad apklausos dalyviai didžiąją dalį balsų atidavė objektams, atstovaujantiems kasdienio poilsio objektų funkcinę grupę, pavyzdžiui, tvarkingiems ir logiškai išvedžiotiems takams, pasisėdėjimui pritaikytiems slėnio šlaitams ir pan. Pastarajai grupei priklauso tradiciniai miestų žaliųjų plotų įrengimai ar erdvės, kurie nereikalauja didesnių finansinių investicijų. Likusios funkcinės grupės – kultūros, sporto ir komercijos – atstovauja galimas Gargždų miesto parko tolesnio vystymo alternatyvias kryptis, todėl apklausos dalyvių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Mažiausiai patraukliais buvo laikomi komercijos ir prekybos funkcinę grupę atstovaujantys objektai (prekybos ir pramogų centras parko prieigose ir kt.). Sporto ir kultūros objektai sulaukė daugmaž panašaus apklausos dalyvių dėmesio, todėl galima teigti, kad Gargždų parko teritorijos tolesnis vystymas turėtų būti siejamas su pastarosioms funkcinėms grupėms priskiriamų objektų ir įrengimų lygiagrečiu plėtojimu. Tokia parko funkcinio vystymo galimybė atrodo patraukli jau vien dėlto, kad jau dabar parko prieigose formuojasi aktyvios rekreacijos (Gargždų futbolo stadionas ir „Kranto“ vidurinės mokyklos sporto aikštynas) ir kultūrinio pobūdžio (Gargždų krašto muziejus ir, iš dalies, „Lijo“ kavinė) funkciniai branduoliai.

 

Vertinant objektų ir įrengimų pasirinkimo dažnį pagal jų tipologiją, reiktų išskirti tai, jog apklausos dalyviai pirmenybę teikė infrastruktūriniams objektams – dviračių ir pėsčiųjų takams. Iš pateiktų galimų parko funkcinių zonų respondentai labiau buvo linkę rinktis neprofesionaliam sportui ar pasyviai rekreacijai tinkamas erdves (vaikų žaidimo aikštelės, iškyloms ir pasisėdėjimui tinkamos pievos ir pan.), ir taip pat išreiškė nuomonę, jog ir toliau parkas turėtų būti pritaikytas masinių kultūros ir sporto renginių organizavimui.

Įdomu tai, kad vertindami objektų vystymo parko prieigose (aplinkiniuose kvartaluose) galimybes respondentai pirmenybę teikė ne dideliems funkciniams centrams, bet smulkios komercijos (krautuvėlės ir kavinės) ir nedideliems kultūrinės parkirtiems (menininkų dirbtuvės ir galerijos) objektams. Tuo tarpu, parko teritorijoje plėtotinų objektų ir įrenginių grupėje nuomonės išsiskyrė. Tačiau, mūsų manymų, daugiausiai dėmesio sulaukė objektai, kurių įrengimas turėtų mažiausiai įtakos vizualiam parko pavidalo pokyčiui (apžvalgos ir neprofesionalaus sporto aikštelės) ir kurie pasižymi laikinumu, mobilumu (keičiamos meninės instaliacijos, laikinos pavėsinės ir paviljonai).

Aukščiau pateiktoje diagramoje matomas bendras atskirų objektų ir įrengimų pasirinkimų skaičius. Galima teigti, kad daugiau nei 20-ies apklausos dalyvių dėmesio sulaukę objektai ir įrengimai atspindi vyraujančią visuomenės nuomonę apie tai, kokios funkcinės zonos ir rekreacinės infrastruktūros objektai parke turėtų būti realizuoti pirmiausia, o daugiau nei 30-ies apklaustųjų dėmesio sulaukę infrastruktūriniai objektai yra „gyvybiškai“ būtini. Žemiau 20 pasirinkimų ribos atsidūrę objektai jokių būdu neturėtų būti eliminuoti iš diskusijų apie tolesnį parko funkcinį vystymą, nes jie gali būti esminiai kuriant išskirtinį parko funkcinį scenarijų, kuris turės lemiamos įtakos jo patrauklumui tiek tarp miestiečių, tiek tarp miesto svečių.