Matas Cirtautas
Subalansuotos miestų plėtros prioritetinės kryptys (želdynų aspektas)
Pranešimo tekstas
1: titulinis
Kalbėti apie subalansuotą (darnią) miestų plėtrą yra kartu ir lengva, ir sudėtinga. Tokia dviprasmiška situacija tiek teorinėje, tiek praktinėje miestų teritorijų planavimo ir administravimo plotmėje susidarė dėl to, kad terminas darnus miestas yra siejamas su jau nebe nauja, bet vis dar tiksliai neapibrėžta darnaus vystymosi idėja.
2: darnumą apibrėžiantys dokumentai
Darnaus vystymosi idėjos gimimas yra sietina su tokiais žymiais tarptautiniais įvykiais kaip Brundtland‘o komisijos veikla (1987), Rio de Žaneiro deklaracija (1992) ir eile vėlesnių tarptautinių nutarimų, kurie atskiruose pasaulio regionuose sukėlė tam tikrą grandininę reakciją – abstrakčius politinius siekius buvo stengiamasi integruoti į konkrečias planavimo sistemas tikslų ir uždavinių pavidalu. Europos Sąjungoje šiuo požiūriu svarbios yra Alborgo chartija (1994), ir vėliau sekę Alborgo įsipareigojimai (2004), Leipcigo chartija (2007) ir t.t.
Bene populiariausias ir dažniausiai oficialiuose dokumentuose pasitaikantis darnaus vystymosi apibrėžimas buvo suformuluotas Brundtland‘o komisijos ataskaitoje (1987). Jame jaučiamas aiškus ekonominis atspalvis, o retorika tuo metu tikriausiai buvo skirta neribotam gamtinių išteklių naudojimui pažaboti. Apibrėžimas skambėjo štai taip:
3: darnumo apibrėžimas
Darnus vystymasis yra „dabartinės kartos poreikių tenkinimas, neaukojant būsimų kartų poreikių“.
Stebėtinai paprastas, bet kartu ir daugelyje sričių pritaikomas principas. Juo norima pasakyti, jog darni plėtra palieka ateities kartoms pakankamai išteklių kokybiškam gyvenimui. Pagrindiniais elementais siekiant šio tikslo yra įvardinamas ilgalaikis planavimas bei visuomenės dalyvavimas planavimo procesuose.
Tikriausiai daugelis taip pat esate matę darnaus vystymosi principus perteikiančią iliustraciją, kurioje darnus vystymasis perteikiamas per trijų elementų – ekonominio stabilumo, socialinio teisingumo ir aplinkos kokybės – ryšį. Kartais įvardinamas ir ketvirtasis elementas – kultūra, norint pabrėžti kultūrinio paveldo svarbą, jo išsaugojimo būtinybę ir naudą bendriems raidos procesams.
4: „laukinė“ gamta mieste
Visgi, kadangi šiandien kalbame apie Gargždus ir Gargždų parką ir esame ne kur kitur, o šalia parko, norėčiau pakreipti kalbą arčiau to, ką paprastai galima būtų įvardinti kaip žaliųjų plotų vaidmenį miestų darnios plėtros kontekste.
Kalbose apie darnią šalių, regionų ir miestų raidą, turint omenyje šiandieninių aplinkosauginių problemų globalumą, dažnai kalbama vien apie intensyvių urbanizacijos procesų pažeistos gamtinės aplinkos pusiausvyros atkūrimą ir natūralių teritorijų apsaugą. Tarptautinės pajėgos, kurios sutelktos minėtiems tikslams realizuoti, daugiausia domisi arba didelėmis, biologiškai įvairiomis ir santykinai žmogaus dar nepaliestomis ekosistemomis (Gargždų atveju tokia teritorija galėtų būti Minijos upės migracijos koridorius), arba skiria daug dėmesio konkrečių gyvūnų ar augalų, atsidūrusių ties išnykimo riba, išsaugojimui (pastarųjų galima surasti ir Gargždų miesto ir parko kaimynystėje).
5: „sukultūrinta“ gamta mieste
Santykiniai lokaliame miestų lygmenyje darnaus vystymosi ir regeneracijos strategijos daugiausia koncentruojasi ties žmogaus sukurtais elementais – užstatymu, transportu ir kt. Tokiu būdu žymiai mažiau mokslinio ir, žinoma, politinio dėmesio sulaukia gamta, esanti arčiausiai žmonių gyvenamųjų ir darbo vietų – nepakankamai nagrinėjama miestų želdynų problematika ir reikšmė bei svarba miestų gyventojams.
Žaliųjų miesto erdvių nepelnytas nuvertinimas atsispindi ir jų tvarkymui bei priežiūrai skiriamų miestų biudžeto lėšų mažėjime.
Tai priveda prie žaliųjų plotų socialinės/kultūrinės degradacijos, ir kaip taikliai yra pastebėję Didžiosios Britanijos agentūros CABE Space tyrėjai, visiems gerai žinoma dilema „kas pirmiau atsirado, višta ar kiaušinis“ visiškai neparanki bandant pateisinti netinkamo elgesio miesto viešosiose erdvėse reiškinį – tokiu būdu yra teigiama, kad pirma ima trūkti dėmesio ir lėšų, ir tik vėliau miestų viešosiose erdvėse pasireiškia netinkamas elgesys, kuris vėliau tampa sunkiai ir „brangiai“ sprendžiama problema.
Tai, kad miestų parkai ir kiti atviri žalieji plotai yra strategiškai svarbūs gyvenimo kokybei miestuose, patvirtina jau vien tai, jog apie du trečdalius europiečių (taip pat ir lietuvių) šiuo metu gyvena miestuose ar miesto tipo gyvenvietėse.
6: socialiniai, psichologiniai ir ekonominiai želdynų reikšmės aspektai
Pastaruoju metu daugėja tyrimų ir, kartu, duomenų, kad gamtinių teritorijų buvimas mieste - ir ne tik pavienių objektų (medžių, vandens telkinių) ar teritorijų (parkų, miškų), bet ir iš jų sudarytų tinklų (žaliųjų žiedų, pleištų, kanalų) - įvairiai veikia gyvenimo kokybės mieste sąlygas. Ši įtaka pasireiškia ne vien oro, vandens kokybės gerėjimu; vėjo, triukšmo slopinimu ar, bendrine prasme, mikroklimato mieste stabilizavimu. Gamtinės teritorijos taip pat turi ir (jei taip galima sakyti) „socialinės ir psichologinės“ reikšmės, kuri yra svarbi modernių miestų gyvybingumui ir miestiečių gerai savijautai. Yra teigiama, kad buvimas gamtoje mažina patiriamą stresą, padeda bent trumpam pabėgti nuo kasdienių rūpesčių, teikia atgaivą, ramybės jausmą ir pan.
[...manau kiekvienas iš čia esančių galėtų vienaip ar kitaip apibūdinti tą jausmą, kurį patiria būdamas gamtoje, o gal ir buvimas čia pat už lango plytinčiame parke kiekvienam iš jūsų asocijuojasi su viena ar kita būsena, kurios nepatiriate niekur kitur...]
Visa tai priveda mus prie pradinių miesto viešųjų parkų kūrimo prielaidų – jie buvo kuriami kaip gamtos oazės, skirtos miesto bendruomenės psichologinei savijautai ir fizinei sveikatai gerinti – iš čia kilęs ir parkų kaip „žaliųjų plaučių“ (angl. green lungs) apibūdinimas.
Be dar mano nepaminėtos estetinės reikšmės (kai želdiniai švelnina „kietą“ urbanizuotos aplinkos charakterį) ir jau minėtos naudos psichologinei ir fizinei sveikatai, gamtiniai elementai mieste gali turėti ir socialinės naudos bruožų. Vienas tokių – miesto viešosios erdvės skatina žmonių bendravimą, socialinę integraciją.
Be socialinių ir psichologinių naudos aspektų, gamtos buvimas mieste teikia ir ekonominę naudą – tiek gyventojams, tiek savivaldos institucijoms. Natūralių elementų buvimo mieste sąlygotas mažesnis aplinkos taršos lygis leidžia sumažinti išlaidas taršos padarinių likvidavimui ir prevencinėms priemonėms. Ir dar daugiau – estetinė, istorinė ir rekreacinė miestų parkų vertė tiesiogiai veikia miestų patrauklumą ir skatina turistų srautų intensyvumą, o padidėję srautai leidžia kurti daugiau darbo vietų ir didiną iš turizmo sektoriaus gaunamą pelną.
7: ryšys tarp želdynų ir miesto darnumo
Taigi, grįžtant prie ryšio tarp žaliųjų plotų mieste ir subalansuoto miesto idėjos, galima sakyti, kad tam tikras pačios sąvokos darnus miestas neapibrėžtumas, leidžia laisviau interpretuoti ir egzistuojantį ryšį tarp miesto žaliųjų plotų ir pačios darnaus miesto idėjos.
Yra daug darnaus miesto apibrėžimų ir daug rekomendacijų, kaip vienos ar kitoks darnumo lygis gali būti išmatuotas arba pasiektas. Kai kurie miestai netgi „išradinėja“ savus darnos kriterijus. Visgi, bet kuriuo atveju, be aplinkosauginių kriterijų (vandens ir energijos taupymo, atliekų perdirbimo, transporto infrastruktūros optimizavimo ir pan.), gyvenimo kokybės klausimas darnaus miesto apibrėžime dažnai yra viena iš svarbiausių temų.
Darnumo „metrikose“ egzistuoja tokie su žaliaisiais plotais susiję vertinimo kriterijai kaip: „1 gyventojui tenkantis žaliųjų erdvių plotas“, „viešųjų parkų“ ar „rekreacinių teritorijų“ kiekis. Jais siekiama apibūdinti miestų gyvybingumą (socialinis gyvenimas yra aktyvesnis ten, kur tam sudarytos tinkamos sąlygos, viena iš jų – viešųjų miesto erdvių kiekis ir šių erdvių aplinkos kokybė), formuoti miesto patrauklumą gyventojams.
Kuriant darnesnį miestą svarbūs ne vien natūralios ir dirbtinės aplinkos aspektai miestietiškam gyvenimo būdui, bet ne mažiau svarbūs ir socialiniai aspektai, tarp daugelio kurių yra ir tai, kaip žmonės jaučiasi, ar yra patenkinti, ir kaip jie patys suvokia savo kasdienę miesto aplinką.
8: nagrinėjamos teritorijos ribos
[...šioje vietoje reikėtų šiek tiek „paatvirauti“. Kodėl gi mes šiandien kalbame čia? Kodėl kalbame jums? Mūsų kūrybinė grupė jau priėjome tokį momentą, kaip abstrakčiai kalbėti nebeišeina, o konkrečiai kalbėti ir „brėžti linijos“ plane dar negalime, nes yra dar 16 tūkstančių ar daugiau gargždiškių, kurie turi ką pasakyti apie parką – papasakoti apie savo praeities potyrius parke ar išreikšti nuomonę dėl parko ateities. Atrodytų, atėjo laikas formuoti parko tolesnio vystymo alternatyvas, o tam reikia prisiversti prisiimti vienus ar kitus įsipareigojimus ar net priimti konkrečius politinius sprendimus, o taip pat ir suprasti, kad nuo kiekvieno iš mūsų aktyvumo šis tas visgi priklauso, kad ir kaip sunku būtų tuo patikėti...]
Kaip matote šioje schemoje, rengdami galimybių studiją nesame užsidarę vien parko teritorijoje, nagrinėjame ir parko prieigas, gretimus kvartalus, nes planuojant žaliuosius plotus reikia žvelgti šiek tiek toliau ir matyti kas vyksta kaimynystėje, kas galėtų pakeisti ar kaip kitaip koreguoti parko lankytojų srautus, patį parko naudojimo pobūdį (pasyvų, aktyvų) ir pan.
9: želdynų sklaida miesto teritorijoje
Siekiant kuo tiksliau numatyti galimybes ir apsispręsti dėl parko tolesnio vystymo scenarijaus, būtinai reikia pažvelgti į visą miestą. Miestiečių rekreacinė veikla galima ir paprastose gamtinėse teritorijose, bet, jei prisiminsim ankstesnes kalbas apie tai, kokią reikšmę miesto darniai raidai ir miesto gyventojams turi miesto želdynai ir jų sistemos, galima teigti, kad kokybiškas ir visapusis poilsis yra įmanomas tik tam skirtose vietose, o miesto atveju tokios teritorijos yra parkai, sporto aikštynai, vandens telkiniai ir jų pakrantės ir dar daug kitų objektų ar teritorijų.
Lietuvoje susiklostė tokia situacija kai sporto aikštynai buvo statomi šalia anksčiau susiformavusių žaliųjų plotų, juos tarsi išplečiant – formavosi ištisi rekreacijos kompleksai. Taip pat dažnai parkais buvo vadinami ne vien mūsų tradiciškai suvokiamos viešosios miestų erdvės, o ir minimaliai įrengti želdynai miestų pakraščiuose, įkurti apsaugai nuo pramonės objektų. Daugybė naujų želdynų radosi ir šalia naujų gyvenamųjų daugiabučių kvartalų, kurie buvo planuojami „laisvai“, dėliojant plyname lauke atskirai stovinčius tipinius gyvenamuosius pastatus.
10: pagrindiniai esami ir perspektyviniai miesto ir priemiesčio želdynai
Kokią situacija turime dabar Gargžduose? Gargžduose yra du aiškiai susiformavę ir labiau ar mažiau tvarkomi parkai – Centrinis miesto parkas ir Laugalių parkas. Taip pat yra didelių želdynų neturinčių parko statuso, bet ateityje, matyt, pribręs reikalas jiems šį statusą suteikti ir, aišku, pradėti juos kryptingai formuoti – tai žaliasis plotas šalia „Vaivorykštės“ gimnazijos (jis dabar labiau primena tranzitinę erdvę, kurią tik stengiamasi kuo greičiau pereiti, o ne joje užsibūti).
Kitos Gargžduose ar miesto kaimynystėje esančios rekreacijai patrauklios teritorijos yra plotas Minijos slėnyje (šalia „pylos“) ir, aišku, vandens telkinių (karjerų) teritorija, kuri, beje, dėl savo fizinio dydžio žymiai lenkia visus anksčiau įvardintus miesto želdynus, todėl ir jos reikšmė, kai karjerų teritorija bus pritaikyta žmonių poilsiui, bus jaučiama ne vien miesto, bet ir viso rajono/regiono mastu.
11: pagrindinių miestų želdynų pasiekiamumas
Kodėl aš visa tai rodau jums? Ogi dėl to, kad teisingai apsibrėžus želdyno rangą (vaidmenį mieste), galima imtis konkrečių priemonių tokį želdyno įvaizdį kryptingai formuoti. Kaip matote schemoje, dabar mieste esantys želdynai „aptarnauja“ ne visą miesto teritoriją (raudonai pažymėtos 400-500 metrų nuo želdynų ir jų kompleksų nutolusios teritorijos, kuriose gyvenantys žmonės lengvai ir greitai gali pasiekti želdynus ir naudotis jais).
Su želdynų trūkumo problema aiškiai susiduria miesto šiaurinės dalies gyventojai (nebent jie mėgsta toli vaikščioti, ar visas būtinas kokybiškam poilsiui sąlygas yra susikūrę savo nuosavuose sklypuose). Susidurs su želdynų trūkumu ir planuojamose miesto šiaurės vakarinėse plėtros teritorijose įsikursiantys gyventojai (nes, kiek suprantu, kiek toliau už Laugalių parką esantis miškas yra išdalintas po sklypelį privatiems asmenims, todėl reiks ieškoti naujų plotų viešiems želdynams įrengti).
12: dviračių takų sistema mieste
Apibrėžus žaliųjų teritorijos rangą, planuojami žmonių srautai į jas, nulems šių erdvių įrengimo laipsnį, leis kryptingai didinti jų pasiekiamumą/prieinamumą, pavyzdžiui, sujungiant teritoriją su labiau nutolusiomis gyvenamomis teritorijomis dviračių takais, įrengiant automobilių parkavimo aikšteles, jau nekalbant, apie ypatingą dėmesį erdvės pritaikymui neįgaliesiems.
13: dviračių takų sistema mieste
Dar prieš metus vykusių kūrybinių diskusijų metu buvo sudarytos schema, kurioje buvo pavaizduota Gargždų mieste galima vystyti dviračių takų sistema, apjungianti svarbiausius miesto elementus – gyvenamus kvartalus su centru ir visuomeninėmis/komercinėmis teritorijomis ir miesto bei užmiesčio žaliaisiais plotais. Dviračių takai čia skirstomi į tarpmiestinius, miesto tranzitinius ir lokalius.
14: išvados ir rekomendacijos alternatyvų formavimui (1)
Kol kas išvardinau įvairius želdynų vaidmens darnioje miestų raidoje aspektus, todėl, apibendrindamas norėčiau pateikti kai kurias įžvalgas, kuriomis remiantis galima konstruoti tolesnio parko vystymo alternatyvius scenarijus.
Norėčiau išskirti keturias pozicijas, kurios, mano manymu, būtų parankios formuojant ir svarstant Gargždų miesto parko vystymo alternatyvius scenarijus. Vienos pozicijos labiau susijusios su nagrinėjamos teritorijos „vidinėmis“ savybėmis (funkcinės programos mastai, funkcijų organizavimo forma), kitos – su „bendramiestinėmis“ (prieinamumas/pasiekiamumas, socialinė/ekonominė nauda).
Tiesa, taip konstruojant alternatyvas dar neįvertinamas pačios teritorijos potencialas, t.y. teritorijos galimybė tapti aukštesnio ar žemesnio rango miesto viešąją erdve.
15: išvados ir rekomendacijos alternatyvų formavimui (2)
Mano jau paminėtos pozicijos dar gali būti išskleidžiamos:
- Funkcinės programos mastai, bendruoju atveju, gali būti didesni (aukštesnio rango teritorija) arba mažesni (žemesnio rango teritorija).
- Teritorijos pasiekiamumas/prieinamumas savo ruoštu taip pat gali būti didesnis (teritorija labiau integruota į miesto erdvinę-funkcinę struktūrą) ar mažesnis (teritorija silpniau integruota į miesto erdvinę-funkcinę struktūrą).
- Funkcijų organizavimo forma gali būti koncentruota (funkcijos koncentruotos konkrečioje teritorijos vietoje) arba išskaidyta (funkcijos išskaidytos visoje teritorijoje ar jos prieigose).
- Socialinė-ekonominė nauda, kurią teikia parkas miestui ir miestiečiams, taip pat gali būti skaidoma į tiesioginę (parke vystomos funkcijos duoda tiesioginės naudos miestui ir miestiečiams) ir netiesioginę (parko socialinė-ekonominė nauda tiesiogiai nefiksuojama).
Bandant sukonstruoti galimas pirmines parko teritorijos vystymo alternatyvas iš anksčiau paminėtų „pozicijų“, gaunami du alternatyvus parko vystymo scenarijai, kurie, atsižvelgiant į teritorijai suteikiamą rangą (aukštesnį ar žemesnį), gali būti apibūdinti taip:
- („raudonasis“ scenarijus schemoje) Jei teritorijai nusprendžiama suteikti aukštesnį rangą (vystyti teritorijoje platesnį funkcijų spektrą), tikėtina, kad tokia teritorija tuomet turės būti ir labiau integruota į miesto erdvinę struktūrą (jos pasiekiamumas/prieinamumas turės taip pat būti pakankamai aukštas), o teritorijos teikiama socialinė-ekonominė nauda miestui ir miestiečiams turėtų būti tiesioginė ir žymi. Funkcijų organizavimo teritorijoje forma gali būti įvairi: funkcijos gali būti tolygiai pasklidusios visoje teritorijoje koncentruotos tam tikroje zonoje (greičiausiai, kur nors planuojamos teritorijos prieigose).
- („mėlynasis“ scenarijus schemoje) Jei teritoriją nusprendžiama vystyti atsižvelgiant į tam tikrus jos funkcinės „talpos“ apribojimus (suteikti jai žemesnį rangą miesto želdynų sistemoje), tikėtina, kad ir teritorijos pasiekiamumo/prieinamumo klausimas tuomet bus ne toks svarbus, bet ir teritorijos teikiama socialinė-ekonominė nauda bus netiesioginė. Kai vystomų funkcijų (paslaugų) spektras yra nedidelis, tikslingiausia jas būtų koncentruoti tam tikroje zonoje, o ne išskaidyti visoje teritorijoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą