Česlovas Tarvydas (foto: www.klaipedos-r.lt)
UAML: Trumpai apibūdinkite jūsų atstovaujamą organizaciją. Kada ji buvo įkurta? Ką ji atstovauja ir kiek narių vienija? Kokie jūsų organizacijos veiklos pagrindiniai siekiai? Kokia papildoma švietėjiška ar visuomenine veikla užsiima jūsų organizacija?
Česlovas Tarvydas: Klaipėdos r. politinių kalinių ir tremtinių filialas savo darbe vadovaujasi Lietuvos poetinių kalinių ir tremtinių sąjungos įstatais, kurie priimti 1988 m. spalio mėn. Mūsų organizacija rajone įkurta 1988 m. gruodžio 6 d. Dabartiniu metu ji vienija apie 300 narių.
Pagrindiniai mūsų veiklos siekiai: tautinėje, periodinėje, švietėjiškoje veikloje siekiama atkurti istorinę tiesą apie 1939-1990 m. pasipriešinimą okupacijoms, įamžinti žuvusiųjų laisvės kovotojų ir tremtinių atminimą, perduoti žinias apie Lietuvos pasipriešinimo istoriją jaunajai kartai.
UAML: Kokius pastarojo 20-mečio jūsų organizacijos nuveiktus darbus išskirtumėte? Kaip matote savo organizacijos ateitį?
Č.T.: Mūsų organizacijos nuo pat nepriklausomybės atkūrimo laikų pagrindinis tikslas yra 1941–1953 m. (komunistinių laikų) praeities istorijos medžiagos rinkimas, t.y. prisiminimai iš tremties ir partizaninė kova Lietuvoje. Lietuvos laisvės gynėjų kovų, jų žuvimo ir palaikų užkasimo vietų nustatymas ir įamžinimas. Mūsų organizacija ir toliau dirbs šia kryptimi.
UAML: Ar galėtumėte keliais žodžiais apibūdinti tai, kas jūsų organizacijai yra Gargždų miesto parkas? Kiek jis jums svarbus ir reikšmingas?
Č.T.: Mums Gargždų parkas, kaip ir daugeliui miesto gyventojų, yra ramybės ir poilsio vieta. Be abejo, mūsų organizacijai šis parkas svarbus ir reikšmingas tuo, kad pokario laikotarpiu čia buvo užkasami išniekintų Lietuvos laisvės kovotojų kūnai.
UAML: Kokie svarbiausi ir jūsų organizacijai aktualiausi Gargždų miesto parko atgaivinimo aspektai? Kokie yra jūsų organizacijos pagrindiniai siekiai, susiję su Gargždų miesto parko atgaivinimo ir tolesnio jo vystymo procesu?
Č.T.: Svarbiausia atgaivinant Gargždų miesto parką mums yra tai, kad parkas būtų sutvarkytas taip, kad čia galėtų saugiai ir kultūringai pailsėti kiekvienas čia užsukęs. Gargždų gyventojai ir svečiai atrastų tinkamą vietą ir galėtų fiziškai ir dvasiškai pailsėti, kad čia nevyktų nuolatiniai triukšmingi renginiai, kas atsilieptų aplinkinių gyventojų ramybei ir poilsiui.
UAML: Viešojoje erdvėje jūsų organizacija dažniausiai minima kalbant apie Gargždų miesto parke esančius monumentus. Pastarieji dažnai įvardinami kaip vieni iš elementų, nulemiantys slogų, liūdną parko įvaizdį. Kaip jūs tai pakomentuotumėte?
Č.T.: Viešoje erdvėje ne tik mūsų organizaciją mini apie liūdną ir slogų įvaizdį, bet ir daugelis Gargždų gyventojų. Kaip jau minėjau, pokario laikotarpiu 1945–1953 m., ypač šlaite, vokiečių iškastuose apkasuose buvo užkasami išniekintų laisvės gynėjų kūnai. Vienos vietos atžymėtos, kitos nenustatytos. Ir ne tik apkasuose, bet ir kitose parko vietose buvo užkasami partizanų kūnai. Todėl šios vietos įsimintinos ir turi būti gerbiamos. Kiekvieno žmogaus palaikai turi turėti savo vietą ir ta vieta negali būti niekinama.
Paminklas partizanams atminti Gargždų miesto parke
Č.T.: Mūsų organizacijai rūpi ne vien parke esantys paminklai ir jų išsaugojimas ateinančioms kartoms. Mūsų pagrindinis tikslas yra tai, kad partizanų užkasimo vietos būtų pagarboje, o pastatyti paminklai atnaujinami ir valstybės prižiūrimi. Apie parko reikšmę mūsų organizacijai jau minėjau anksčiau.
UAML: O gal, praėjus 20-iai metų po Nepriklausomybės atkūrimo, jūs jau matote ir daugiau, ir kokybiškai naujų jūsų organizacijos tikslų įgyvendinimo priemonių ir būdų, kurie būtų susiję su miesto parko vystymu ar net viso Gargždų miesto ateitimi? (Šiuo atveju, aš norėčiau daugiau pakalbėti apie tai, ar jūs matote galimybę kiek kitaip įprasminti jums ir, tikiu, daugeliui Lietuvos piliečių svarbius istorinius įvykius. Šie kokybiškai nauji būdai galėtų būti, pavyzdžiui, esamų monumentų aplinkos tvarkymas, gal net monumentų ir jų aplinkos perkūrimas, dabar išsimėčiusių atskirų monumentų sutelkimas vienoje vietoje ir panašiai.)
Č.T.: Mūsų nuomonė nepasikeitė. Manau, kad tauta negali pamiršti tos skriaudos, genocido, kuris buvo padarytas lietuvių tautai. Negalime pamiršti ir Lietuvos laisvės gynėjų, kurie kovojo dėl Lietuvos laisvės, kurią šiandien mes ir turime.
Įamžinta laivės gynėjų palaikų vieta Gargždų miesto parke
Nepritariame monumentų sukėlimui į vieną vietą. Laisvės gynėjų žuvimo ir užkasimo vietos turi būti pažymėtos atitinkamais ženklais ir taip šių įvykių atmintis išsaugota ateinančioms kartoms. Net ir valstybė skiria lėšas Lietuvos gyventojų genocido centrui, kuris partizanų kovų, žuvimo ir užkasimo vietose stato atminimo ženklus ir, jų nuomone, kiekviena žuvimo ir užkasimo vieta turi būti atžymėta.
UAML: Įvardinkite pagrindinius tris (ar daugiau) prioritetinių jūsų atstovaujamos organizacijos siekių gaivinant Gargždų miesto parką. Jei galite, nurodykite kurios parko zonos jums yra aktualiausios ir kodėl?
Č.T.: Mūsų organizacijos siekiai atgaivinant Gargždų miesto parką yra:
- sutvarkyti aplinką prie pagrindinio partizanų paminklo, t.y. iškirsti krūmynus, kad paminklas būtų matomas iš parko pusės (gal reikėtų atnaujinti ir patį paminklą);
- imituoti iškastus apkasus, t.y. šlaite prie buvusių vokiečių apkasų ir pastatytų paminklų reikėtų padaryti taką, kuris tęstųsi nuo pietinio parko pakraščio iki pagrindinio į slėnį besileidžiančio tako. Čia galėtų būti pastatytas stendas, kuriame būtų pavaizduota ir aprašyta, kuriam tikslui buvo iškasti vokiečių apkasai ir kam juos panaudojo vietiniai stribai.
Pašnekovo atstovaujamos organizacijos interesų parke schema
UAML: Visgi, Gargždų miesto parke interesų turi ir kitos socialinės ar interesų grupės, pavyzdžiui, vaikai ir jaunimas, jauni tėvai, aktyvų sportą mėgstantys ar pensinio amžiaus miestiečiai ir kt. Gal jūs žinote ar bent galite įsivaizduoti minėtų ar kitų esamų ir galimų Gargždų miesto parko naudotojų grupių pagrindinius poreikius?
Č.T.: Kitų interesų grupių bei asmenų poreikių nežinau, bet jau minėjau, kad parkas turi būti poilsio vieta visiems. Kas liečia sportą – parke galėtų būti įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, sutvarkyti takai, kad galėtų ne tik vaikai, bet ir suaugusieji pasivažinėti dviračiais, pažaisti tenisą ir t.t.
Visgi, netoli karių kapinių ir tų vietų, kur buvo užkasami Lietuvos laisvės gynėjų kūnai bei šalia kitų pastatytų paminklų Lietuvos skausmui atminti, reikėtų vengti triukšmingų pasilinksminimų, nes, mano nuomone, tai trukdytų ir aplinkinių gatvių gyventojų ramybę.
UAML: Kaip jūsų organizacijos interesai dera ar galėtų būti derinami su kitų Gargždų miesto parko naudotojų grupių poreikiais?
Č.T.: Atsakydamas į ankstesnius Jūsų klausimus, jau minėjau mūsų organizacijos poreikius tvarkant Gargždų parką.
Č. Tarvydo raštas Gargždų miesto bendruomenės pirmininkui dėl jo atstovaujamos organizacijos poreikių tvarkant Gargždų miesto parką
UAML: Ar turite pageidavimų, o gal siūlymų, kaip įvairių interesų grupių atstovai galėtų išdiskutuoti savas Gargždų miesto parko vystymo vizijas ir sutarti dėl bendrų vystymo prioritetų?
Č.T.: Mūsų organizacija visada yra pasiruošusi įvairioms diskusijoms su kitų interesų grupių atstovais.
UAML: Ačiū už pokalbį.
Trumpai apie pašnekovą...
Česlovas Tarvydas yra Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, Lietuvos politnių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo pirmininkas.
Pašnekovą kalbino Matas Cirtautas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą