GARGŽDŲ MIESTO PARKO VYSTYMO SPRENDINIAI

Siūlome susipažinti su Gargždų miesto parko vystymo sprendiniais (teritorijos sutvarkymo pagrindiniu brėžiniu), pristatytais Gargždų parko atgaivinimo iniciatyvinės grupės nariams vasario 25 d. Atsižvelgiant į susitikimo metu išreikštas pastabas, parko vystymo sprendiniai bus pataisyti/papildyti ir dar kartą pristatyti užsakovui bei suinteresuotai visuomenei.

BENDRUOMENĖS GALUTINĖS PASTABOS DĖL PARKO VYSTYMO ALTERNATYVOS PASIRINKIMO

Siūlome jums susipažinti su Gargždų miesto parko atgaivinimo iniciatyvinės grupės galutinėmis pastabomis dėl detalizuojamos parko vystymo alternatyvos.

DĖL GARGŽDŲ MIESTO PARKO VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJOS ALTERNATYVŲ PASIRINKIMO

Išstudijavę pateiktus Gargždų miesto parko vystymo alternatyvų sprendinių pavyzdžius, tolimesniam vystymui ir detalizavimui pasirenkame antrąją alternatyvą. Tačiau prašome atsižvelgti į šias pastabas:

1. išstudijavę funkcijas ir jų pavyzdžius norėtume, jog vaikų žaidimų aikštelės ir įrengimai atsirastų dvejose zonose (kaip 3-oje alternatyvoje), taip pat iš 3-osios alternatyvos perkelti į 2-ąją daugiau zonų, kuriose bus numatytos meninės instaliacijos, objektai ir jų erdvės. Monumentų ir jų erdvių planavimas taip pat turėtų būti perkeltas iš 3-osios į 2-ąją alternatyvą, t.y. partizanų atminimo monumentai turi būti apjungti ir projektuojami kaip bendras pažintinis-istorinis takas;

SPECIALISTO ATSILIEPIMAS: DĖL GARGŽDŲ PARKO ŽELDINIŲ VERTINIMO IR SIŪLYMŲ

Siūlome jums susipažinti su parkotyrininko Kęstučio Labanausko atsiliepimo dėl Gargždų miesto parko želdinių vertinimo ir preliminarių tvarkymo siūlymų turiniu. Su želdinių esamos būklės vertinimu ir tvarkymo siūlymais galėjote susipažinti parko vystymo alternatyvas pristatančioje medžiagoje.

Iš esmės pritardamas daugumai siūlymų, patarčiau juos vietomis sukonkretinti ir išskleisti. Turiu omeny rūšinę medyno sudėtį, tarprūšinius santykius bei konkurenciją. Iš to kyla ir tam tikras siūlymų sąlygiškumas, skirtingi etapai. Pvz. abejonę sukėlė I zonoje "senųjų ąžuolų pakeitimo naujais medžiais" mintis; argi jų fizinė būklė tiek pablogėjusi, žinant ąžuolų ilgaamžiškumą, keleriopai viršijantį kitų rūšių? Todėl net vėtroms sužalojus, ąžuolus verta tvirtinti, plombuoti. Taip pat daugiau dėmesio reikėtų skirti liepoms, kaip vienai svarbiausių tradicinių medžių Lietuvos parkuose, globos ir mechaninio tvirtinimo sąlyga, amžiumi ne ką atsiliekančių nuo ąžuolų ir pasižyminčių gera regeneracija po patirtų sužalojimų ar stipraus genėjimo. Nors kiekiu liepos dabar nedominuoja Gargždų parke, tačiau istoriškai turėjo didesnę svarbą. Apirusius struktūrinius želdyno elementus iš liepų vertėtų papildyti jų sodinukais, pašalinus konkuruojančius pakaitinius kitų rūšių savaiminukus (aišku, racionaliai įvertinus – jeigu tie savaiminukai jau subrendę, gyvybingi ir tapę struktūriniais formantais – neracionalu būtų skubotai keisti; atsisakoma, visų pirma, vaizdiškai disonuojančių, skurdžių, kreivų, išstybusių savaiminukų).

REPORTAŽAS: KALAMAJA PARKAS (TALINAS, ESTIJA)

Vietovės istorija
Dabartinėje parko teritorijoje anksčiau buvo seniausios Talino priemiesčio Kalamaja kapinės (est. Kalamaja kalmistu), kurios, spėjama, gyvavo apie 400 metų nuo XVI amžiaus. Tai buvo pagrindinė estų ir švedų, gyvenusių Taline ir miesto prieigose, laidojimo vieta. Kapinės buvo keletą kartų plečiamos. Po II pas. karo dėl strateginės Kalamaja vietovės padėties (artumo šalia miesto centro ir jūros), visa vietovė buvo paversta uždara sovietinės armijos zona. Tačiau 1964 metais, sovietinės valdžios nutarimu, Kalamaja kapinės kartu su dar kai kuriomis senosiomis kapinėmis (Moigu, Kopli) buvo sunaikintos, sulygintos su žeme, o antkapiniai paminklai panaudoti pamatų, sienų ar šaligatvių mieste statybai.

Istorinis ir dabartinis vietovės vaizdas