PROCESAS: BANDOMOSIOS APKLAUSOS REZULTATAI

Kaip tikriausiai daugelis jūsų žinote, rugpjūčio 7 d. Gargždų miesto parke vyko talka (ją organizavo miesto seniūnija ir bendruomenė), kurios metu buvo iš dalies aptvarkyta parko teritorija. Tądien talkos dalyviams į rankas buvo įduoti ne tik įvairūs padargai, bet ir išdalintos bandomosios apklausos anketos.

Pagrindinis bandomosios apklausos tikslas buvo išsiaiškinti miestiečių požiūrį į pirminį apklausos turinį – respondentai galėjo vertinti klausimų „reikalingumą“ ir „naudingumą“, pateikti savo pastabas tiek dėl pačios apklausos, tiek dėl galimybių studijos proceso detalių. Pastarąja galimybe pasinaudojo ir savo pastabas pateikė šiek tiek daugiau nei pusė užpildytas anketas pateikusiųjų (iš viso buvo gautos 24 anketos). Atsižvelgdami į pateiktas pastabas, mes tobulinsime (ir paprastinsime) apklausą ir greitu laikų ją pateiksime platesniam miestiečių ratui. Todėl žemiau pateikiami bandomosios apklausos rezultatai turėtų būti vertinami kritiškai, nors, tikėtina, kad kai kurios jau šioje apklausoje išryškėjusios parko esamos būklės vertinimo tendencijos bus pastebimos ir kitų apklausų metu.

Pati apklausa sudaryta taip, kad ja būtų galima sužinoti miestiečių požiūrį į esamą parko teritorijos būklę, išsiaiškinti naudojimosi parku įpročius ir kai kuriuos poreikius. Visgi, tai kad apklausos dalyviai atstovavo tik kai kurias amžiaus grupes, ir tai, jos apklausoje dalyvavo daugiausia viešajame/valstybiniame sektoriuje dirbantys asmenys, rodo, jog bandomosios apklausos rezultatai nėra išsamūs, t.y. neperteikia miesto bendruomenės (plačiąją prasme) nuomonės ir poreikių.

Išanalizavus bandomosios apklausos respondentų struktūrą aiškiai matyti, jog kartojant apklausą turėtų būti apklausiama daugiau jaunimo (mokyklinio amžiaus) ir pensinio amžiaus (daugiau nei 65 m.) miestiečių. Pakartotinės apklausos metu turėtų būti apklausiami ir specialiųjų poreikių turintys asmenys (pvz., neįgalieji), turėtų būti apklausiama daugiau tiesiogiai už parko priežiūrą (bet ne vien želdinių) ir administravimą atsakingų savivaldybės ir seniūnijos darbuotojų. Taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos anketą užpildyti įvairiose srityse dirbantiems asmenims, ypatingą dėmės skiriant privačią veiklą vystantiems ar dirbantiems nevyriausybinėse organizacijose.

Apklausos dalyviai paprašyti įvardinti tai, kaip dažnai jie lankosi parke, teigė, kad šiltuoju metų laikų (gegužės-rugsėjo mėn.) parke daugiausia lankosi vieną kartą per savaitę, o šaltuoju metų laiku (spalio-balandžio mėn.) – vieną kartą per mėnesį. Taigi, parkas dažniau lankomas šiltuoju metų laiku. Tačiau tai, kad parką rečiau nei kartą per mėnesį lankančiųjų skaičius yra pakankamai didelis ir pastovus tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku, kelia šiokį tokį rūpestį. Tai tikriausiai galima būti susieti su tam tikrais (o gal net ir akivaizdžiais) parko esamos būklės aspektais, pavyzdžiui, prasta infrastruktūros būkle ar nesaugumo pojūčiu.

Paprašyti įvardinti dalykus, kuriuos jie mėgsta nagrinėjamoje teritorijoje, respondentai dažniausiai įvardino „įgimtas“ (sąlygotas natūralios/gamtinės prigimties) parko savybes: gražius vaizdus, vaizdingas panoramas, gamtos natūralumą, ramybę, švarų orą ir pan. Tačiau neigiamomis ir dėl to nemėgstamomis teritorijos savybėmis buvo įvardinami taip pat pamatiniai jo elementai – želdynai, kurie dabar yra nesutvarkyti ir trukdo parko lankytojams grožėtis vaizdingomis panoramomis. Pakankamai daug apklausos dalyvių taip pat teigė, kad parko teritorija yra menkai panaudojama, jame trūksta funkcijų, o dėl vyraujančios bendros netvarkos ir priežiūros stokos, jis yra nepritaikytas (bent šiuo metu) tiek poilsiui, tiek pramogoms.

Apklausos dalyviai taip pat turėjo įvertinti (sutikti arba nesutikti) tam tikrus parko esamos būklės aspektus apibūdinančius teiginius, suskirstytus į 3 grupes ir 8 pogrupius. Pogrupį sudarė 3-8 teiginiai. Žemiau pateikiami keletas aukščiausiai (max=6) ir žemiausiai (min=0) įvertintų teiginių.

Vertinti atskirus teiginius tarpusavyje yra gana sunku, todėl parankiau lyginti teiginių vidutinius įverčius tam tikruose jų pogrupiuose. Žemiau pateikta diagrama rodo respondentų vidutinius vertinimus pagal atskirus pogrupius. Po diagrama pateikiami atskirų pogrupių vertinimų paaiškinimai.

1. VIETOS FUNKCIONAVIMAS / VEIKIMAS
1.1. Prieinamumas. Teritorijos prieinamumas yra vienas aukščiausiai vertintų teritorijos aspektų. Tai parodo ne vien vidutinis įvertinimas apklausos metu (5,39), bet ir aukštesnė nei vidutinė (3,5) minimalaus vertinimo riba (3,60). Todėl galima daryti prielaidą, kad žmonės yra linkę teigiamai vertinti šios vietos atvirumą (neuždarumą), pasiekiamumą, informacijos apie renginius gausą ir pan.
1.2. Naudojimas. Teritorijos panaudojimo galimybės vertinamos labai įvairiai. Tai parodo ir pakankamai nutolusios MIN ir MAX įverčių reikšmės. Tačiau respondentų vertinimų vidurkis (3,41) tik šiek tiek mažesnis nei sąlyginis vidutinis įvertis (3,5). Tikėtina, kad geresnius rezultatus nulėmė tai, jog kai kurios tradicinės šios vietovės savybės tiesiogiai nepriklauso nuo jos įrengimo laipsnio (pvz. natūrali gamta suteikia daug privalumų).
1.3. Kiti žmonės. To, kaip šioje vietoje gali sugyventi skirtingų poreikių, skirtingų amžiaus grupių žmonės, vertinimas (3,29) parodo, kad respondentai tokią galimybę yra linkę vertinti labiau neigiamai (nesutikti su pateiktais teiginiais).

2. APLINKOS KOKYBĖ IR PRIEŽIŪRA
2.1. Administravimas ir priežiūra. Žemas teritorijos administravimo ir priežiūros vidutinis įvertinimas apklausos metu (2,89) parodo ne tik didžiausias vietovės bėdas ir trūkumus (švaros ir priežiūros stoką), bet ir tai, kad žmonės net nežino, kas rūpinasi šia vietove (respondentai dažnai į šio pogrupio teiginius rinkosi atsakymą „Nežinau“).
2.2. Aplinkos kokybė. Žemiausiai šioje teiginių grupėje buvo vertinamas saugumo jausmas teritorijoje ir jos apšviestumas. Tačiau pakankamai aukštą vidutinį įvertį (4,04) tikriausiai nulėmė tai, kad respondentai teigė, jog šioje vietoje verta lankytis bet kokiu oru ir bet kuriuo metų laikų, o kai kurios vietovės savybės - švarus oras ir rami aplinka (nėra triukšmo) – yra tiesiog “įgimtos”.
2.3. Projektas ir išvaizda. “Įgimtos” vietovės savybės - natūralios gamtos grožis, istorinė-kultūrinė vertė ir kt. nulėmė tai, kad respondentai pakankamai aukštai įvertino (5,41) ir esamą parko dizaino būklę. Tai tikriausiai parodo, kad žmonės parką daugiau suvokia kaip natūralią erdvę, kuriai šiuo metu (arba artimoje perspektyvoje) reikia tik minimalių pokyčių, kad ji atitiktų jų poreikius.

3. IŠSKIRTINUMAS IR SVARBA
3.1. Bendruomenė. Vietovės išskirtinumo ir svarbos miesto bendruomenei (platesne prasme) įvertis taip pat pakankamai aukštas (4,37). Dauguma pildžiusiųjų anketą pabrėžė parko svarbą vietovei – Gargždų miestui. Tačiau didelis įverčių reikšmių spektras (skirtumas tarp MIN ir MAX reikšmių) pirmiausia, mūsų nuomone, buvo nulemtas to, kad į kai kuriuos bendruomenės tematiką liečiančius klausimus respondentai pakankamai dažnai rinkosi atsakymą “Nežinau” – galbūt tokį pasirinkimą galėjo nulemti ir tai, kad miestiečiai kol kas dar netapatina savęs su bendruomene, todėl nesiryžta numatyti ir kitų žmonių nuomonių (ypač, kai kalbama apie tai, ar žmonės didžiuojasi šia vieta, ar jie joje jaučiasi maloniai, ar šioje vietoje sugyvena skirtingų poreikių miesto bendruomenės nariai ir pan.).
3.2. Jūs. Pakankamai aukštą parko išskirtinumo ir reikšmės atskiram individui įvertį (4,58) lėmė tai, kad žmonės čia mėgsta lankytis, leisti laiką, atsipalaiduoti ir pailsėti ir t.t. Tai vis “įgimtų” parko savybių įtaka – natūrali gamta sąlygoja žmogaus galimybę pailsėti, atsipalaiduoti ir pabėgti nuo kasdienių rūpesčių. Visgi, šiame pogrupyje teiginių “Čia aš galiu veikti bet ką”, “Čia aš galiu linksmintis ir pramogauti” teigiamų vertinimų sulaukta mažiau, nes jie tiesiogiai susiję su teritorijos įrengimo kokybe, teritorijos panaudojimo intensyvumu ir kt. veiksniais.

Priedas 1 (čia galite parsisiųsti visą teiginių vertinimo ir mėgiamų/nemėgiamų savybių sąrašą)