Ilgą laiką, kaip tai būdinga didžiajai daliai istorinių parkų ir sodų, Aleksandros parkas buvo apleistas, jo tvarkymui ir priežiūrai buvo skiriama nepakankamai lėšų. Ir tik 1990 metais vietos valdžia vėl pripažino parko istorinę-kultūrinę vertę ir nusprendė jį atgaivinti – atkurti originalias R. Marnock‘o projekto detales ir elementus, bei pritaikyti parką šiandieninių jo lankytojų poreikiams.
Parko atgaivinimo planas, viešai pristatytas 2000 metų rudenį, buvo baigtas įgyvendinti 2005 metų vasarą. Atgaivinimo projektas numatė paryškinti teritorijos gamtinę įvairovę, pabrėžti išskirtinius vietovės kraštovaizdžio bruožus. Kadangi parkas yra centrinėje miesto dalyje ir aplink jį 1 mylios spinduliu gyvena 80 procentų miesto gyventojų, parkas greitai tapo miestiečių iš naujo atrasta poilsio ir pramogų vieta.
Parko atidarymas (2004 m.)
Parko erdviniai ir funkciniai ypatumai
Aleksandros parkas yra ilga (daugiau nei 4 km) ir pakankamai siaura linijinio pobūdžio žalioji erdvė, plytinti išilgai Old Roar upelio, tekančio per centrinę miesto dalį. Parką beveik visu perimetru supa gyvenamieji kvartalai, todėl jis yra labai svarbi vietos žmonių poilsio vieta. Viena iš pagrindinių parko atrakcijų yra pasivaikščiojimas jame, kai vieno pasivaikščiojimo metu galima stebėti kintantį kraštovaizdį, t.y. iš vietiniu gamtos draustiniu pripažinto miško patekti į žmogaus rankomis sukurtą atvirų pievų, ilgų alėjų, gėlynų formuojamą kraštovaizdį (ir atvirkščiai).
Parko plano schema
Parko centrinėje dalyje esantys du vandens telkiniai, iš kurių anksčiau buvo tiekiamas vanduo miesto gyventojams, žymi ribą tarp natūralios šiaurinės ir pagal R. Marnock‘o projektą sukultūrintos pietinės parko dalies. Praretinus aplink vandens telkinius buvusius krūmynus buvo atverti nepakartojami vaizdai, o pietinėje parko dalyje išskirtus nevertingus medžius buvo atkurtos pirminės parko erdvės. Padidėjęs parko teritorijos pramatomumas taip pat, tikėtina, turės įtakos parko lankytojų saugumui.
Parko priežiūrą besirūpinančios tarnybos yra įsikūrusios buvusios vandens siurblinės patalpose. Daugiausia parko atgaivinimui skirtų lėšų buvo išleista pietinei jo daliai atgaivinti. Čia buvo nuspręsta persodinti net 17 tūkst. medžių, buvo atnaujinta visų takų danga, pakeisti turėklai ir parką juosianti tvora, sutvarkyta drenažo sistema, tvarkomos vejos, įrengiama nauja parko furnitūra (suoliukai, šiukšlinės, šviestuvai ir pan.), išvalyti vandens telkiniai bei sutvarkytos jų pakrantės. Specialių pastangų ir įgūdžių pareikalavo parko pagrindinių įėjimų ir jų priklausinių (vartų, piliorių) atstatymas, valčių tvenkinio atkūrimas, naujos žaidimų aikštelės įkūrimas, parke esančių statinių (kavinės, scenos ir kt.) restauravimas. Parko teritorija tamsių paros metu apšviečiama tik iš dalies.
Po rekonstrukcijos parke tapo įmanoma daug įvairių tradicinių ir naujų veiklos formų. Atkurta pirminė parko aplinka ir brandūs medžiai sukuria pastovios istorinės raidos ir kultūrinės vertės įspūdį, tuo tarpu nauji želdiniai suteikia parkui skirtingą spalvinį ir vizualinį charakterį įvairiais metų laikais. Vingiuoti takai, besitęsiantys išilgai visos teritorijos ir retkarčiais susikertantys, skersiniai takai ir gausybė patekimų į parką apjungia jį su gretimomis teritorijomis.
Projekto rengimo ir įgyvendinimo procesas
Kaip jau buvo minėta, 1990 metais miesto valdžia susirūpino parko kultūrine verte ir strategine svarba miesto bendruomenei, todėl nusprendė rengti parko atgaivinimo projektą ir taip taisyti jo apgailėtiną būklę, kuri susidarė dėl ilgai trukusio lėšų ir dėmesio stygiaus. Pirmosios viešosios apklausos, atliktos 1993 ir 1995 metais, atskleidė pagrindinius teritorijos panaudojimo aspektus bei su parko tolesniu vystymu siejamus visuomenės lūkesčius ir prioritetus. Finansavimas parko atgaivinimui buvo gautas 1998 metais, tačiau dar neprasidėjus teritorijos tvarkymo darbams, buvo nuspręsta detaliau išnagrinėti parko esamą padėti (topografiją, želdinius) bei istoriją. Šie darbai tęsėsi ateinančius du metus, iki 2000 metų.
Tiek parko teritorijos tyrimo ir projektavimo, tiek kiti įvairūs rangos (tvarkymo, statybos) darbai buvo atliekami atskirai, išskaidžius atskiras užduotis į paketus. Veiksmus tarp įvairių vykdytojų kontroliavo speciali iniciatyvinė grupė ir projekto vadovas. Toliau tęsiant konsultacijas ir norint labiau įtraukti miesto bendruomenę į parko atgaivinimo projektą, buvo sukurta parko draugų grupė. Daug dėmesio įgyvendinant projektą buvo skirta ir klausimams, susijusiems su parko pritaikymu neįgaliesiems (tam net buvo sukurtas atskiras diskusijų forumas). Visą projekto ruošimo ir įgyvendinimo procesą akylai prižiurėjo kultūros paveldo specialistai.
Kaip įprasta Didžiojoje Britanijoje, parkų atgaivinimo projektai dar turi ir neatskiriamus priedus – tolesnės teritorijos priežiūros ir administravimo planus. Taip buvo ir šio parko atveju. Juose ne tik numatomi tolesni parko tvarkymo ir administravimo žingsniai, bet ir paskirstoma atsakomybė tarp įvairių jo naudotojų ir lankytojų, pavyzdžiui, įteisinama parko draugų esminė įtaka su tolesniu parko tvarkymu susijusių sprendimų ir nutarimų formulavime.
Informacija apie projektą:
Originalaus projekto autorius: Robert Marnock (projektavimo metai 1877-1882)
Užsakovas ir restauracijos projekto koordinatorius: Hastings Borough Council (M. Marsh, P. Mead, C. Mayhew, J. Linden)
Vieta: Hastings, East Sussex, UK
Projekto tipas: Istorinio parko rekonstrukcija ir papildymas naujomis funkcijomis
Teritorijos plotas: 44 ha
Projektavimo metai: 1990-2000 (tyrimai ir projektavimas), 1993-1995 (viešos konsultacijos)
Statybos metai: 2000-2005
Projekto kaštai: ~15 mln. Lt (3,5 mln. £)
Daugiau informacijos galite rasti:
www.cabe.org.uk
www.hastings.gov.uk
www.historichastings.co.uk
Tekstas: M. Cirtautas (pagal CABE Space)
Foto: CABE Space (David Cowlard), historichastings.co.uk
Video: Hastings Borough Council
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą