INTERVIU: „NORISI PARKĄ IŠNAUDOTI, ĮSILEISTI JĮ Į VIDŲ...“

Pristatome jums pokalbį su LIJO fenomeną sukūrusiais žmonėmis: UAB „Damava“ direktoriumi Dainiumi Šatkumi ir architektu Luku Rekevičiumi. Pašnekovai šiuo metu įgyvendina projektą „Parko namai“, kurio pasekoje Gargždų parko kaimynystėje, šalia LIJO pastato esančiame atvirame plote, turėtų iškilti dar du gyvenamieji pastatai. Kalbėjomės ne tik apie LIJO fenomeną, „Parko namų“ projektą, bet ir Gargždų miesto parko dabartį bei ateitį. 

LIJO: prieš ir po (foto: andrebaldi.lt)

UAML: Trumpai apibūdinkite jūsų atstovaujamą įmonę. Kokios pagrindinės jos veiklos kryptys? Kokius svarbius pastarųjų metų nuveiktus darbus ar įgyvendintus projektus išskirtumėte kaip reikšmingiausius?
Dainius Šatkus: UAB „Damava“ užsiima nendrinių stogų eksportu, taip pat nekilnojamo turto plėtra pramonės, gyvenamojoje, rekracinėje srityse. Sėkmingai įgyvendintas LIJO projektas, šiuo metu realizuojamas Svencelės rekreacinės gyvenvietės urbanistinis projektas, "Parko namų" projektas. Kartu su architektais ypatingą dėmesį skiriame ne tik verslo objekto sukūrimui, bet ir objektų socialinei reikšmei, inovatyvumui, svoriui bendruomenės gyvenime. Ypač svarbiu veiksniu laikome natūralių krašto gamtos resursų pilnavertį panaudojimą, todėl parko [re]integracija į miesto funkcinį audinį yra labai svarbus ir mums rūpintis klausimas.

UAML: Be tiesioginės komercinės veiklos UAB „Damava“ taip pat užsiima įvairia visuomenine veikla. Kokia?
D.Š.: Mes taip pat rūpinamės futbolo klubo „Banga“ ir miesto stadiono infrastruktūros vystymo klausimais.

UAML: Pakalbėkime apie „Lijo“ fenomeną... Iki atsirandant „Lijo“ Gargždams trūko tiek maitinimo, tiek apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių. Tačiau „Lijo“ projektas išskirtinis yra ne vien dėl teikiamų paslaugų – kur kas svarbesnis, mano nuomone, yra „Lijo“ kaip traukos centro, leidusio kitaip pažvelgti į Gargždų miesto centrinę dalį, reiškinys. Ar prieš imdamiesi rekonstruoti buv. dvaro arklidžių pastatą, tikėjotės, kad jis taps viena patraukliausių pramogų vietų mieste?
Lukas Rekevičius: Architektai šiuo atveju iš esmės ir kūrė ne pastatą, o traukos centrą, kuris taptų kultūriniu Gargždų veidu: čia numatyta erdvė koncertams, konferencijoms, parodoms, taip pat ir kavinei, restoranui, viešbučiui. Vadovavomės principu sukurti veikiantį, o ne gražiai atrodantį daiktą. Ir jei gerai veikiantis daiktas dar ir įdomiai atrodo, tai tik padeda pritraukti daugiau žmonių, ir ne tik iš Gargždų. Turbūt neperdėsime pasakę, kad LIJO Vilniuje žinomas taip pat gerai, kaip Gargžduose.

UAML: Kitas ne mažiau svarbus „Lijo“ aspektas, kurį jūs tęsiate naujuoju „Parko namų“ projektu, yra gyvenamojo būsto miesto centrinėje dalyje populiarinimas. Kai gyvenamojo būsto pasiūla auga didmiesčio centre, stebėtis lyg ir nėra ko, bet jūs ėmėtės plėtoti gyvenamojo būsto projektą mažo miesto centre. Kas lėmė tokį jūsų pasirinkimą – smalsumas ar aiškus supratimas, kad tokie projektai yra perspektyvūs, t.y. ekonomiškai naudingi ir turintys teigiamos įtakos miesto centro gyvybingumui?
D.Š.: Visada norisi manyti, kad mažas miestas nereiškia provincialių jo gyventojų. Gyventi miesto centre yra įdomiau, pramogos ir kultūra yra arčiau, praktiškai nereikia naudoti automobilio. Ir nors Gargžduose daug kas kraustosi gyventi į indivudualius namus miesto pakraščiuose, vis daugėja tokių, kurie suvokia ir gyvenimo miesto centre privalumus – viskas arčiau ir paprasčiau. 

LIJO ir „Parko namų“ pastatų komplekso vizualizacija (šaltinis: damava.lt)

UAML: Turbūt negalime visų jūsų projektų sėkmės nuopelnų priskirti vien tik „geram verslo planui“. Daug reikšmės jūsų projektų sėkmei neabejotinai turėjo ir prie jų dirbusios komandos darbas bei projektų vystymui pasirinkta išskirtinė vieta – miesto parko kaimynystė. Ar jūs manote kitaip?
D.Š.: O šokoladinis desertas yra skanus tik dėl to, kad jo geras receptas? Ar ir dėl to, kad naudojami geros kokybės švieži ingredientai, juos sumaišo meistriškas virtuvės šefas, svarbu net kokioje lėkštėje jis patiekiamas. Žinoma, viskas svarbu. Ir vieta, ir komanda, ir verslo planas, ir paprasčiausia intuicija.

UAML: Vystydami savo projektus, miesto parką jūs visada matėte kaip privalumą. Keliais žodžiais apibūdinkite, kaip parko gretimybė koregavo jūsų projektus – „Lijo“ ir „Parko namus“?
L.R.: Taip, parkas visada buvo pagrindinė ir svarbiausia formantė, įtakojusi beveik visus LIJO ir „Parko namų“ sprendinius – tiek langų ir patalpų išdėstymą, tiek parkui statmenų gatvelių suformavimą. Norisi parką išnaudoti, „įsileisti“ į vidų, sukurti įspūdį, jog esame ne šalia parko, o pačiame parke.

„Parko namų“ vidinis kiemelis (šaltinis: damava.lt)

UAML: Visgi, ne vien parkas turėjo ir turi įtakos LIJO ir „Parko namų“ projektams, bet ir jūsų projektai veikia gretimą parką – tai tampa ypač svarbu kalbant apie tolesnį parko vystymą. Kokias matote problemas ir galimybes panaudoti parką jūsų vystomuose objektuose vykdomai veiklai plėtoti? 
D.Š.: Parko pašonėje esančiose LIJO ir „Parko namų“ patalpose mes vystome ir planuojame vystyti pusiau viešas ir trauką generuojančias funkcijas – kavinę, restoraną ir pan. Todėl mums būtų aktuali galimybė vasarą parke įrengti lauko terasą su koncertų scena. Jei parke bus numatytos sportinės trasos (riedučių, alpinizmo, trekingo, slidinėjimo, dviračių ir kt.), LIJO ar „Parko namuose“ galėtų atsirasti įvairios sportinio inventoriaus nuomos punktas.

UAML: Bendrine prasme, galima teigti, kad jūs atstovaujate verslininkų interesus ir geriausiai suvokiate komercinės (ir ne tik) veiklos plėtojimo parke problemas ir galimybes. Gal galėtumėte įvardinti verslininkams aktualius Gargždų miesto parko gaivinimo aspektus?
D.Š.: Iš esmės teigti, kad atstovaujame visų miesto verslininkų interesams negalima. Tačiau manome, kad parke reikėtų vystyti sportines ir rekreacines funkcijas visiems metų laikams, didinti žmonių skaičių, sinergiškai įterpti verslo objektų vietas šalia žmonių traukos objektų taip, kad ir trauka taptų dar didesnė, ir verslo grąža optimali. Vietų verslui parinkimas priklauso tik nuo viešųjų veiklų vietų išdėstymo, žinoma, reikia numatyti, kuriose vietose bus daugiausia lankytojų, kuriose vietose gražiausi vaizdai, jaukiausios erdvės ir pan., kad lankytojai turėtų galimybę išgerti kavos gražiausioje parko vietoje arba susišildyti karštu vynu šalia žiemos slidinėjimo trasos.

UAML: Visgi, parke įvairių ir net dažnai labai skirtingų interesų turi ir kitos parko naudotojų grupės. Gal galite įvardinti kitas jums žinomas interesų grupes (pavyzdžiui, vaikai ir jaunimas, senyvo amžiaus žmonės ir pan.) bei apibūdinti jų svarbiausius poreikius? 
D.Š.: Yra tik viena interesų grupė – miesto bendruomenė. Vieta, kur rinktųsi tik jaunimas arba tik pensininkai būtų mažiau patraukli nei tokia, kur susikerta visų socialinių, amžiaus, išsilavinimo ir kt. sluoksnių miesto piliečiai. Žinoma, senyvi žmonės turi turėti vietą ramiam poilsiui, jaunimas aktyviam, turi būti ir vieta piknikui ant žolės, ir takelis krosui bėgti.

UAML: Kaip anksčiau įvardinti komerciniai verslininkų interesai dera su kitų parko naudotojų grupių poreikiais – papildo ar prieštarauja vieni kitiems? Ir ar iš viso juos galima suderinti? Jei taip, tai gal yra jums parankių priemonių, kaip jūs (verslininkai) ir parko naudotojai galėtumėte išdiskutuoti savus ir svetimus interesus ir sutarti dėl bendrų Gargždų miesto parko vystymo prioritetų? 
D.Š.: Yra TIK bendri interesai. Jei verslininkas negali parduoti kavos, tai lankytojas negali jos nusipirkti. Jei verslininkas negali išnuomoti dviračio, tai lankytojas priverstas vaikščioti pėsčias. Jei verslininkas negali organizuoti renginio, lankytojas lieka be koncerto. Tai nėra laukinis kapitalizmas, kuriame verslininkai norėtų užstatyti parką daugiabučiais, o lankytojai iš paskutiniųjų stengtųsi išsaugoti neliestą gamtos lopinėlį. Tai yra miesto parkas, kuriame teikiamos paslaugos tik padaro jį dar patrauklesniu, todėl būtina surasti balansą, kad „miškas“ pavirstų svarbiausia miesto susitikimo vieta.

UAML: Ačiū už pokalbį.




Trumpai apie pašnekovus...
 
Dainius Šatkus yra verslininkas, UAB „Damava“ direktorius, LIJO, „Parko namų“ ir Svencelės rekreacinės gyvenvietės projektų vystytojas, ir Gargždų futbolo klubo „Banga“ rėmėjas ir aktyvistas.
 
Lukas Rekevičius yra architektas, LIJO, „Parko namų“ ir Svencelės rekreacinės gyvenvietės projektų vadovas ir bendraautorius.


Daugiau informacijos apie pokalbyje minimus projektus galite rasti šiais adresais:
Projektas "Lijo" (autoriai: A. Baldišiūtė, L. Rekevičius, M. Rekevičienė, S. Bulavas ir kt.)
Projektas "Parko namai" (autoriai: A. Baldišiūtė, M. Rekevičienė, L. Rekevičius, A. Tilvikaitė, A. Neniškis, I. Uogintas, M. Jusaitė ir kt.)
 

Kalbėjosi Matas Cirtautas