Atvelykio šventė šalia Gargždų krašto muziejaus (foto: Gargždų krašto muziejus)
UAML: Trumpai apibūdinkite jūsų atstovaujamą instituciją. Kokios jos pagrindinės veiklos kryptys? Kokia jūsų institucijos reikšmė Gargždų miestui? Ar užsiimate kokia nors kita švietėjiška/visuomenine veikla šalia pagrindinių savo vykdomų funkcijų?
GKM: Gargždų krašto muziejus yra jauniausia kultūros įstaiga Gargždų mieste. Įkurtas prieš penkerius metus Klaipėdos rajono savivaldybės iniciatyva, muziejus šiuo metu apima visus stambiausius Klaipėdos rajono etnografinius, memorialinius objektus, išskyrus St. Dariaus gimtinę – muziejų Judrėnuose. Muziejaus filialų įkūrimas vyko tokia seka: 2006 m. buvo įsteigtas Muziejaus filialas Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus Priekulėje, 2007 m. prijungta Agluonėnų etnografinė sodyba, 2009 m. muziejaus filialu tapo I. Simonaitytės memorialinis muziejus Priekulėje ir šiais, 2010-aisiais metais, muziejaus sudėtį papildė nauja J. Gižo etnografinė sodyba Drevernoje.
Gargždų krašto muziejaus pagrindiniai veiklos tikslai – kaupti, saugoti, tirti, konservuoti, restauruoti, eksponuoti bei populiarinti Gargždų miesto bei Klaipėdos rajono istoriją ir kultūrą atspindinčias dvasines bei materialines vertybes, susieti jų apsaugą su gyventojų kultūros bei švietimo poreikiais ir kultūros paslaugų teikimu. Ruošiamos tikslinėms vartotojų grupėms pritaikytos istorinės, etnografinės ekspozicijos, edukacinės programos, renginiai, vedamos teminės ekskursijos, organizuojamos įvairios parodos ir jų pristatymai, moksleivių konkursai, skleidžiama pažintinė informacija regiono spaudoje, vykdomas mokslinis tiriamasis darbas, kraštotyrinės ekspedicijos ir lauko tyrimai. Šalia pagrindinės savo veiklos muziejus aktyviai prisideda prie bendrų miesto ir rajono renginių programų, bendradarbiauja su Kultūros, Socialinių paslaugų centrais ir seniūnijų bendruomenėmis.
Edukacinis renginys muziejaus kieme (foto: Gargždų krašto muziejus)
UAML: Su kokiomis problemomis ir džiaugsmais susiduriate savo tiesioginėje veikloje? Kokius svarbius pastarųjų metų darbus esate nuveikę (projektus įgyvendinę) ir kuriuos jų išskirtumėte kaip reikšmingiausius?
GKM: Problemų Gargždų krašto muziejaus kasdienėje veikloje yra gausu. Išskirtume pagrindines – tai kuklus muziejaus finansavimas, kuris ypatingai nepatenkinamas tiesioginės veiklos srityse (eksponatų įsigijimo, saugojimo, priežiūros bei jų viešinimo ekspozicijose ir parodose) ir, žinoma, muziejaus veiklai nepritaikytos patalpos. Pastarosios yra per mažos ekspozicijoms, edukacinei veiklai, renginiams ir visiškai netinkamos nuolatiniam eksponatų saugojimui. Jeigu paminėti filialus, tai sudėtingomis sąlygomis šiuo metu dirba I. Simonaitytės memorialinis muziejus bei Agluonėnų etnografinės sodybos administracija.
Plačiau norisi kalbėti apie malonius dalykus, prasmingus darbus. Muziejus džiaugiasi, jog sėkmingai buvo įgyvendinti du labai stambūs projektai. Kitais metais visus rajono gyventojus pakviesime net į dvi atnaujintas etnografines sodybas.
Norvegijos finansinių mechanizmų ir Klaipėdos rajono savivaldybės lėšomis 2009–2010 metais rekonstruota J. Gižo etnografinė sodyba Drevernoje. Čia įkurtas Gargždų krašto muziejaus filialas ir 2011 metų pavasarį bus atidaryta nauja istorinė ekspozicija „J.Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“, kurioje pristatoma Pamario krašto istorija bei kultūra, atskleidžiama, kuo garsus Drevernos kaimas bei sudaroma galimybė apsilankyti vieno žymiausių šio krašto laivadirbio Jono Gižo dirbtuvėse, taip pažįstant ne tik laivadirbio asmenybę, amatą, bet ir laivo statymo etapus.
Nuo 2011 metų muziejaus darbuotojai lankytojus kvies apžiūrėti Mažosios Lietuvos medinės architektūros palikimą – Agluonėnų etnografinę sodybą. Gargždų krašto muziejui pateikus paraišką projektui 2009 m. gautas Norvegijos finansinių mechanizmų ir Klaipėdos rajono savivaldybės finansavimas, kuris sudarė galimybę ne tik restauruoti etnografinę sodybą, bet ir pritaikyti ją viešosioms reikmėms. Gyvenamajame name bus įrengta ekspozicija, kurioje eksponuojami XIX a. pab. lietuvininkų buities ir ūkio reikmenys, darbo įrankiai. Kairiajame namo gale išsaugotas autentiškas paskutinės sodybos šeimininkės gyvenamosios namo dalies (estubos) interjeras. Sodyboje bus tęsiamos iki restauracijos įsitvirtinusios tradicijos – Klojimo teatro spektakliai, edukaciniai užsiėmimai kalendorinių švenčių temomis, tradiciniai kasmetiniai sodybos renginiai.
UAML: Kaip matote savo institucijos ateitį? Ar planuojate kokius nors pokyčius savo veikloje?
GKM: Gargždų krašto muziejaus ateitis miglota. Tai susiję su kultūros politikos nebuvimu tiek visoje Lietuvoje, tiek konkrečiai ir Klaipėdos rajone. Muziejuje paskutiniuoju metu vyksta gana intensyvi personalo kaita, todėl jokių esminių pokyčių artimiausiais metais nenusimato.
UAML: Keliais žodžiais įvardinkite, kas jūsų atstovaujamai institucijai yra Gargždų miesto parkas? Kokie yra svarbiausi ir jūsų atstovaujamai institucijai aktualiausi Gargždų miesto parko aspektai? (Ką jūs veikiate parke? Kaip jį naudojate?)
GKM: Muziejui parkas visų pirma yra ir išliks mokslinių tyrimų objektu. Svarbu akcentuoti, kad mūsų dienas pasiekęs parkas, o tiksliau dalis jo, yra buvusio Rönne dvaro komplekso dalis. Turint omenyje, kad Gargždų dvaro sodyba sunyko ir mūsų dienas pasiekė tik nežymūs jos fragmentai, tuos likučius turime akcentuoti ateities kartoms, tinkamai pritaikyti visuomenės poreikiams. Deja, trūkstant istorinių šaltinių, o iš dalies ir dėl to, kad iki šiol niekas rimčiau parko istorijos netyrinėjo, apie parką turime gana fragmentiškus duomenis. Todėl pagrindinis mūsų tikslas yra atlikti išsamius istorinius tyrimus.
Gargždų miesto šventės akimirka (foto: Gargždų krašto muziejus)
Parkas muziejui svarbus ir kaip gyventojus pritraukianti viešoji erdvė. Sodo gatvėje įvairiais metų laikais pastebimas gana didelis srautas žmonių, traukiančių pailsėti į parką. Muziejaus siekiamybė išnaudoti šį aspektą lankomumui didinti. 2009 metų vasarą pabandėme eksperimentuoti. Muziejaus išleistos knygos „Gargždų istorija LDK laikotarpiu“ istorinės medžiagos pagrindu parengėme mobilius lauko stendus, kurie buvo eksponuojami prie muziejaus parko prieigose. Projektas buvo sėkmingas. Žmonės su mielu noru sustodavo ir skaitydavo juose pateiktą istorinę informaciją.
Lauko stendai šalia muziejaus, Sodo gatvėje (foto: Gargždų krašto muziejus)
Taip pat parkas vilioja kaip puiki erdvė kameriniams edukaciniams muziejaus renginiams. Iki šiol tokius renginius organizuodavome arba pievoje šalia muziejaus, arba vidiniame kieme. Jeigu pavyktų parko ir muziejaus prieigų teritorijas darniai apjungti, pagerinti parko fizinę būklę, infrastruktūrą, tai šie kalendorinių ir kitų švenčių renginiai tikrai galėtų persikelti į parką. Reikia paminėti, kad šią vasarą Gargždų miesto šventės metu muziejus pirmą kartą tiesiogiai „išsikėlė“ į parką – organizavo tautodailės ir amatų mugę.
Tautodailininkai parke (foto: Gargždų krašto muziejus)
UAML: Kokie yra jūsų institucijos pagrindiniai siekiai, susiję su Gargždų miesto parko atgaivinimu ir tolesniu jo vystymu? Kokias matote parko panaudojimo jūsų institucijos veiklai vykdyti problemas ir galimybes?GKM: Kalbant apie galimą konkrečią muziejaus veiklą parke, tai šiuo metu netenkina esama parko infrastruktūra, muziejaus teritorijos atitvėrimas nuo parko bei prasta parko priežiūra. Ateityje norėtųsi, jog būtų sudarytos tinkamos sąlygos Gargždų parke vykdyti daugiau edukacinės, kultūrinės bei meninės veiklos. Kaip artimiausią tokio parko panaudojimo pavyzdį, galima paminėti Mažosios Lietuvos istorijos muziejui priklausantį Klaipėdos skulptūrų parką ir jame vykdomą veiklą. Šis parkas artimas Gargždų parkui ne tik atgimusia kultūrine veikla, bet ir bandymu jame suvienyti dvi viena su kita konfrontuojančias parko tapatybes: parko-kapinių-ramybės zonos ir parko-aktyvios viešosios erdvės. Taip pat mus labai žavi Vilniaus universiteto Botanikos sodo Kairėnų sodas-parkas ir neįtikėtinai sėkmingas Kairėnų dvaro komplekso išlikusių pastatų bei parko atgaivinimo projektas.
Skulptūra Klaipėdos skulptūrų parke (aut. M. Navakas, Simetriškas, 1981; foto: mlimuziejus.lt)
Iš kitų šalių muziejų norisi paminėti "Wanas" muziejų Švedijos pietuose, atokioje nuo didelių miestų provincijoje. Wanas centre stovi pilis, kuri buvo pastatyta 15 amžiuje. Daugiau nei 200 metų pilyje gyveno Vachtmeisterių šeima, o 1987 metais Marika Vachtmeister čia įkūrė muziejų. Muziejaus teritorija driekiasi miške ir parke, taip pat yra uždarų patalpų – parodos rengiamos 18 amžiaus arklidėse ir 19 amžiaus svirne. Muziejaus edukacijos objektas – šiuolaikinis ir modernus menas, kuris įkomponuojamas į kraštovaizdį. Tikslinės grupės 5–18 metų vaikai, jaunimas ir šeimos. Kasmet į "Wanas" muziejų atvyksta apie 60 000 lankytojų. Wanas tapo patrauklia vieta, šeimos čia atvažiuoja pasivaikščioti, parke rengia iškylas.
Skulptūra Wanas parke (aut. J. Highstein, Grey Clam, 1990/2001; foto: Anders Norrsell)
UAML: Prioritetine tvarka įvardinkite 3 (ar daugiau) esminių jūsų institucijos siekių gaivinant Gargždų miesto parką. Nurodykite jums aktualiausias parko zonas ar elementus. Kodėl būtent šios parko zonos jums aktualios?
GKM: Muziejui aktualiausios šios parko zonos:
- istorinė-senoji parko dalis;
- parko šlaitai;
- apatinė parko dalis einant pietų kryptimi link senojo tilto;
- muziejaus sklypo ir parko prieigų sankirta.
Gargždų krašto muziejui aktualiausios parko zonos
Tikriausiai svarbiausia Muziejui yra istorinė-senoji parko dalis, kuri nors ir smarkiai pakitusi mums primena apie kadaise buvusį dvarą. Šioje zonoje svarbūs objektai yra šulinys, karių kapinės, tremtinių ir partizanų atminimo memorialai. Žiūrint į parko atgaivinimo ir tolimesnio funkcinio vystymo perspektyvą, mums kaip muziejui labai svarbu, kad būtų atsižvelgta į jo istoriją, nebūtų padaryta skubotų ir neapgalvotų veiksmų. Senoji parko dalis turėtų tarnauti, kaip objektas stiprinantis visuomenės tapatumo jausmą su gimtuoju miestu, jo istorija. Tam nebūtina atkurti parką tokį, koks jis buvo dvaro egzistavimo laikais, tačiau svarbu išlaikyti ir pabrėžti tam tikrus akcentus, sukurti parko charakterį, darniai apjungti praeitį su dabartimi, ypatingai su tais objektais, kurių buvimas parke šiandien neišvengiamas.
Parko šlaitai taip pat byloja apie tam tikrus miestelio istorijos faktus. Daugelis po karo enkavedistų nukankintų aukų būdavo užkasamos parke vokiečių apkasų griovose. Mūsų, kaip muziejininkų, tikslas būtų siekti visiems priimtino šių faktų įamžinimo.
Nusileidus senaisiais laipteliais ir einant palei Miniją pietų kryptimi galima aptikti dvaro sodybos teritoriją žyminčios tvoros fragmentus. Mūsų siekiamybė yra išsaugoti, akcentuoti bei pristatyti gyventojams tuos smulkius istoriją liudijančius fragmentus.
Mums ne mažiau aktuali yra muziejaus teritorijos bei parko sankirta. Mes labai norėtume, jog muziejaus teritorija nebūtų atitverta nuo parko kaip yra dabar, o organiškai bei natūraliai į ją įsilietų. Tokiu būdu būtų galima žymiai daugiau savo edukacinės kultūrinės veiklos perkelti į parko teritoriją.
UAML: Visgi, parke įvairių ir net dažnai labai skirtingų interesų turi ir kitos parko naudotojų grupės. Gal galite įvardinti kitas jums žinomas interesų grupes ir įvardinti pagrindinius jų poreikius parke?
GKM: Mūsų nuomone ir pagal situaciją, kurią stebime kasdien dirbdami šalia parko, aktyviausi šiandien parko naudotojai yra:
- jaunimas (pasyvus poilsis, ypatingai suaktyvėjantis tamsiuoju paros metu, įvairūs subkultūrų susibūrimai);
- "Kranto" vidurinės mokyklos moksleiviai (vyksta kūno kultūros, pradinukų pasaulio pažinimo ir kitų dalykų pamokos, taip pat moksleiviai pertraukų metu yra pamėgę buvusią šokių aikštelę bei laiptus į slėnį, periodiškai organizuoja talkas parke);
- Gargždų socialinių paslaugų centro lankytojai (beveik kasdien keliauja į parką tiek su neįgaliaisiais, tiek su vaikais bei kitomis lankytojų grupėmis);
- senjorai (pagyvenę žmonės taip pat mėgsta pasivaikščioti parke, pailsėti ant suoliuko, kai kuriuos matome kasdien einančius parsinešti vandens iš šaltinėlio);
- jauni tėvai (konkrečiau mamos su mažamečiais vaikais, šią vasarą teko matyti net bandymų organizuoti piknikėlius parko aikštelėse).
UAML: Kaip anksčiau įvardinti jūsų institucijos siekiai dera su kitų interesų grupių poreikiais? Ir ar iš viso juos galima suderinti? Jei taip, tai gal yra jums parankių priemonių (būdų), kaip jūs ir kiti galėtumėte išdiskutuoti savus ir svetimus interesus ir sutarti dėl bendrų Gargždų miesto parko vystymo prioritetų?
GKM: Mes manome, jog muziejaus ir kitų socialinių grupių poreikiai parke yra suderinami. Siekiant visiems priimtinų sprendimų dėl tolimesnio parko funkcinio vystymo, reiktų bendrų konstruktyvių diskusijų.
UAML: Ačiū už pokalbį.
Trumpai apie Gargždų krašto muziejų...
Muziejus įkurtas 2005 m. Lankytojams atidarytas 2005 m. gruodžio 22 d. Muziejaus steigėjas – Klaipėdos rajono savivaldybė. Įstaiga Gargždų miesto ir Klaipėdos rajono gyventojams teikia įvairias kultūrines paslaugas. Muziejuje dirba 9 specialistai (direktorius, vyr. fondų saugotojas, istorikas, kuratorius, keturi filialų vadovai, buhalteris). Muziejuje kaupiami archeologijos, istorijos, etnografijos, dailės, ikonografijos bei su Mažosios Lietuvos rašytoja I. Simonaityte susiję eksponatai.
Kalbėjosi Matas Cirtautas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą