KLAIPĖDOS RAJONO POLICIJOS KOMISARIATO REKOMENDACIJOS DĖL PARKO VYSTYMO GALIMYBIŲ

Preliminarioje Gargždų miesto parko galimybių studijos rengimo programoje buvo numatyta panagrinėti kriminogeninę situaciją parke ir jo prieigose. Pagrindinis to tikslas – išanalizuoti nusikalstamos veiklos struktūrą parke ir jo prieigose, palyginti ją su tendencijomis Gargždų mieste ir Klaipėdos rajone. Ši informacija turėjo atskleisti tikrąją parko kriminogeninę situaciją, padėti suformuluoti rekomendacijas parko projektavimui. Šiuo tikslu mes kreipėmės į Klaipėdos rajono policijos komisariatą ir gavome operatyvų jų atsakymą "dėl Gargždų miesto parko vystymo galimybių ir kriminogeninės situacijos". Todėl siūlome ir jums susipažinti su šiuo raštu.

Jūsų prašymu pateikiame savo samprotavimus dėl Gargždų miesto parko vystymo galimybių ir kriminogeninės situacijos.

Per 2010 metų I pusmetį Klaipėdos rajone užregistruota 501 nusikalstama veika (per 2009 m. I pusmetį – 498. Ištyrus nusikalstamas veikas nustatyta, kad 180 (2009 - 179) asmenų padarė 316 (2009 - 277) nusikalstamų veikų. Iš jų nepilnamečiai padarė 39 (2009 - 26) nusikalstamas veikas, neblaivūs – 113 (2009 - 54), asmenys ankščiau padarę nusikalstamas veikas – 50 (2009 - 39), grupės asmenų – 66 (2009 - 40). Viešose vietose užregistruota 17 nusikalstamų veikų (2009 - 12), iš jų gatvėse užregistruotos 3 (2009 – 6).

Pagal seniūnijas daugiausia nusikalstamų veikų užregistruota Gargždų mieste – 107 (2009 - 160). Pagal nusikalstamų veikų rūšis kaip ir visoje šalyje taip ir mūsų rajone dominuoja vagystės. Kiek konkrečiai nusikalstamų veikų įvykdyta Gargždų m. parke negalima pasakyti, nes statistika vedama tik bendrai viešoje vietoje, o viešose vietose, kaip pažymėta ankščiau, šiemet užregistruota tik 17 nusikalstamų veikų, kas sudaro tik 3,4 proc. visų užregistruotų nusikalstamų veikų rajone. Viešose vietose daugiausia registruojami tokie viešosios tvarkos pažeidimai kaip chuliganizmas, kurio metu fiziškai ar morališkai nukenčia žmonės arba yra sunaikinimas arba sugadinimas turtas, taip pat atviros vagystės ar plėšimai. Šiais metais ypatingų nusikalstamų veikų įvykdytų Gargždų miesto parke neužfiksuota. Tai sąlygoja tai, kad Gargždų miesto parkas yra tokioje vietoje, kur nėra tranzitinio žmonių judėjimo, daugiau žmonių yra tik kai vyksta renginiai slėnyje, o taip pat švenčių dienomis ar savaitgaliais. Gyventojų, kuriems pastoviai reikėtų pereiti parką, ypatingai tamsiu paros metu nėra, todėl ir nusikalstamų veikų, tokių kaip plėšimai ar smurtiniai nusikaltimai neregistruojama. Miesto parką yra pamėgęs jaunimas, kuris mėgsta leisti laisvalaikį parke, tačiau ne visada sveikai ir todėl neretai daro administracinius teisės pažeidimus, vartoja alkoholinius gėrimus parko teritorijoje, rūko, kelia triukšmą, naudoja parko suoliukus ne pagal paskirtį. Policijos komisariatas su rajono savivaldybės materialine pagalba yra įsigijęs du motorolerius, kuriais policijos pareigūnai šiltuoju metų laikotarpiu neretai atvyksta į parką ir ten vykdo prevencines priemones.

Didžiausia parko problema – apšvietimas. Todėl projektuojant ir vystant parką reikėtų į tai atkreipti didžiausią dėmesį. Taip pat reikėtų iškirsti krūmus ir tankius medžius, esančius prie pat pėsčiųjų takelių. Parko prieigose, aikštėje šalia viešbučio „Lijo“ yra numatyta pastatyti vaizdo stebėjimo kamerą, todėl tai pagerins kriminogeninę situaciją.

Gargždų miesto parkas turėtų būti visų gyventojų sveikatingumo oaze su tam tikra infrastruktūra, o ne tik jaunimo nesveiko laiko praleidimo vieta, kurioje yra tik keli suoliukai.

Klaipėdos rajono policijos komisariato oficialus atsakymas į galimybių studijos rengėjų užklausą "dėl Gargždų miesto parko vystymo galimybių ir kriminogeninės situacijos"